Trūksta valdžios iniciatyvos
Šiandien jau uždaryto maisto furgono „Spicy“, siūliusio maistą vilniečiams, vadovas Ernestas Žvaigždinas džiaugiasi, kad Lietuvoje gatvės maisto kultūra sparčiai populiarėja, tačiau, anot jo, jai skiriama per mažai dėmesio.
„Lietuviai įrodė, kad domisi maisto furgonų reiškiniu, todėl laikas skirti dėmesio, kad originaliu gatvės maistu galima būtų mėgautis ne tik per renginius ar keistose vietose, bet visus metus ten, kur būtų malonu apsilankyti“, – sako E. Žvaigždinas.
Anot pašnekovo, kol kas maisto sunkvežimių savininkams išgyventi praktiškai neįmanoma: „Visi maisto furgonų savininkai, kuriuos pažįstu, dirba kitus darbus. Jei nori tiekti šviežią maistą, neišmesti likučių ir gaminti ką nors originalaus – prireiks daug sėkmės.“
E. Žvaigždinas išskiria pagrindinę to priežastį – sezoniškumas. Jis tikina, kad prekiauti gatvės maistu galimybių yra tik kelis mėnesius per metus.
„Ir tai nėra stacionarių vietų miesto centre, kur būtų patogu privažiuoti. Jose reiktų patogios infrastruktūros, kad šiukšlių netektų dėtis į kišenę, kad susirinktų daug jaunų ir besišypsančių žmonių“, – maisto furgonų savininkų poreikius vardija pašnekovas.
Be to, buvęs mobiliojo restorano vadovas sako, kad į maisto furgonus privalo būti tiekiamas geriamasis vanduo, elektra. Šiuo atžvilgiu jie niekuo nesiskiria nuo įprastų restoranų.
„Šiandien Vilniuje ir, ko gero, visoje Lietuvoje nėra nė vienos vietos, kur šie klausimai būtų išspręsti, nebent tai – pavieniai renginiai arba išprašytas elektros laidas“, – tikina pašnekovas.
Tačiau E. Žvaigždinas prideda, kad situacija po truputį gerėja. Jis džiaugiasi, kad šią vasarą prie Baltojo tilto turėtų atsirasti daugiau prekybos vietų mobiliesiems restoranams.
Mano, kad išgyventi įmanoma
Maisto furgonų „Raudonas autobusiukas“ Vilniuje ir Kaune savininkas ir virtuvės šefas Lukas Samulionis dalinai nesutinka su buvusio kolegos nuomone. Anot jo, maisto furgonai – „tikrai nėra bloga verslo schema Lietuvoje.“
„Mes turėjome galimybę paturėti barą Kauno centre, tačiau po kelių mėnesių atsisakėme ir pasilikome prie maisto furgonų. Jų nuomos sąnaudos yra gana mažos, darbuotojų skaičius – taip pat. Jeigu produktas išskirtinis ir kokybiškas, o aptarnavimas geras, tada ateina tiek pat žmonių, kiek ir į bet kokį barą. Visgi tai nėra lengvas verslas, reikia pačiam dirbti 12 val. per dieną, 7 dienas per savaitę, kad išlaikytum kokybę“, – pasakoja L. Samulionis.
Tačiau jis pripažįsta, kad šalies miestuose infrastruktūra ir teisinė bazė nepritaikyta maisto sunkvežimiams.
„Jungtinėse Amerikos valstijose yra galimybė sustoti bet kurioje gatvėje ir ten prekiauti neribotą laiką. Taip pat daugelyje Europos šalių į maisto furgonus savivaldybės žiūri labai palankiai ir leidžia prekiauti kiekvieną dieną net pačiose didžiausiose miestų aikštėse. O Lietuvoje sunku rasti strategiškai gerą vietą, kurioje savivaldybė leistų prekiauti. Čia yra didelė problema tokio pobūdžio verslui“, – sako verslininkas.
Jis taip pat sako, kad egzistuoja ir sezoniškumo problema, tačiau šią žiemą didelių nuostolių nepatyrė: „Žmonių srautui didelę įtaką turi oras. Šiltą vasaros dieną klientų ateina labai daug, tik kad Lietuvoje to šilto oro per visus metus būna gan mažai. Šią žiemą taip pat dirbome, bet buvo nelengva ir dėl darbuotojų trūkumo ir dėl sumažėjusio srauto.“
Maistu prekiauti leidžia, bet ne visur
Apie tai, kad maisto vagonėlių klausimas Vilniaus savivaldybėje nėra pamirštas, liudija miesto tarybos narys Markas Adamas Haroldas.
Maisto furgonų problematiką nagrinėjantis tarybos narys pripažįsta, kad atidaryti nuosavą mobilųjį restoraną ir jį išlaikyti kol kas nėra labai lengva, bet progresas, kalbant apie teisinę bazę, juntamas.
Vienas didžiausių postūmių šioje srityje įvyko 2016-aisiais – tada, gavus miesto seniūnijos leidimą, jos teritorijoje maisto furgonams buvo leista sustoti bet kur. Anot tarybos nario, tai leidžia laisviau eksperimentuoti.
M. A. Haroldas tikina, kad ir toliau dirbama, jog vietų prekiauti gatvės maistu būtų daugiau.
„Yra vietų kur tikrai daug kas nori prekiauti, todėl visi norintieji netelpa. Kartais geidžiama erdvė būna didelė, bet ten yra tik kelios prekybos vietos. Tikimės, kad šią vasarą galėsime pasiūlyti daugiau tam pritaikytų taškų, kuriuose maisto furgonai galės siūlyti savo prekes“, – apie savo planus pasakoja M. A. Haroldas.
Kauno miesto savivaldybės atstovai taip pat sako palaikantys mobiliųjų restoranų idėją. Tačiau tikina, kad šią sferą stengiasi kontroliuoti.
„Žinoma, jie turi būti tvarkingi, puošti miestą, tapti tam tikra miesto identiteto sudedamąja dalimi. Kitaip sakant, nenorime, kad ant kiekvieno kampo atsidarytų neaiškios kilmės ir išvaizdos maisto furgonėlių, kuriuose būtų prekiaujama įtartinos kokybės maistu. Todėl kontroliuojame ir prižiūrime jų atsiradimą mieste, tačiau kartu ir palaikome maisto įvairovę sukuriančius maisto furgonus“, – komentuoja Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas.
G. Petrauskas sako, kad laisvai prekiauti leidžia dviejose miesto viešosiose erdvėse – prie Kauno marių ir Lampėdžio ežero esančiose automobilių stovėjimo aikštelėse bei privačiuose žemės sklypuose.
Viskas nėra taip blogai
Rašytojo, kulinarinių apžvalgų autoriaus Andriaus Užkalnio manymu, sparčiai populiarėjantys maisto furgonai – teigiamas reiškinys.
„Maisto furgonus vertinu gerai. Jie turi gana siaurą asortimentą, o ne kelių dešimčių puslapių ilgumo laminuotą meniu, kas man visada patinka. Tai yra beveik garantija, kad produktai visada bus švieži arba ruošiami tame pačiame prekybos taške, kur ir parduodami“, – sako A. Užkalnis.
Jis taip pat teigia manantis, kad mobilieji restoranai beveik nekonkuruoja su tradiciniais restoranais ir dėl to turi didesnę galimybę išlikti.
„Jie parduoda gatvės maistą. Šito nesupainiosi su valgymu atsisėdus prie stalo patalpoje. Jie turi didesnį šansą išlikti, nes, kai pradeda nesisekti, gali pakeisti vieną svarbiausių faktorių – vietą. Todėl jų išgyvenamumas yra žymiai didesnis“, – tradicinius restoranus su maisto furgonais lygina kulinarinių apžvalgų autorius.
Taip pat A. Užkalnis išskiria ir kitą maisto furgonų išgyvenamumo priežastį – jie gali pardavinėti maistą prie pat klientų darbo vietos.
„Žmonės vis daugiau laiko praleidžia darbe. Tai reiškia, kad turi vis mažiau laiko ieškoti, kur pavalgyti per pietų pertrauką. Jei prie biuro atveži cepelinų, bent kelias dienas visa darbovietė apie tai šneka. Vien iš susidomėjimo surinksi kelis šimtus klientų“, – teigia maisto apžvalgininkas.
„O tada gali įvykti du dalykai, – tęsia jis, – arba susidomėjimas praeis ir turėsi važiuoti į kitą vietą, arba žmonėms patiks ir galėsi ten pabūti kelias savaites.“
Finansinius mobiliųjų restoranų savininkų sunkumus, anot A. Užkalnio, lemia kelios priežastys. Viena pagrindinių – mobiliuosiuose restoranuose negalima pardavinėti alkoholinių gėrimų, o jie sudaro didelę dalį restoranų pelno.
„Tada reikia gyventi tik iš gatvės maisto, jis apskritai yra pigesnis. Tas furgonas kainuoja pinigus, jį reikia išlaikyti“, – sako jis.
Tačiau restoranų apžvalgininkas mano, kad šie skundai – perdėti.
„Man atrodo, kad visiems restoranų savininkams dar yra pavasarinė depresija, nes lauke – šalta, niekas niekur neina, viskas lėta. Ši žiema pardavimų atžvilgiu niūri buvo visiems restoranams Lietuvoje. Šie dalykai atėjus vasarai tikrai pasikeis. Žmonės, aišku, visada kalba apie savo momentines nuotaikas, tačiau viskas nėra taip baisu“, – komentuoja A. Užkalnis.
