T. Urbonas dar studentavimo laikais dirbo samdomą darbą. Anot pašnekovo, pradžioje dirbo prekybinėse, vėliau keliose su tekstile susijusiose įmonėse.
„Aktyviai dalyvavau visuomeninėse organizacijose, atstovavau tekstilės sektorių visuomeniniais pagrindais – tai suteikė daug žinių apie šį sektorių, todėl ir tai iš dalies padiktavo pasirinktą kryptį – gamybinį tekstilės sektorių“, – pasakojo pašnekovas.
Kilimų audimas – reikalauja daug pastangų ir investicijų
Verslininkas T. Urbonas tekstilės srityje dirba jau daugiau nei dešimtmetį. „Viskas prasidėjo nuo drabužių kūrimo ir gamybos. Ilgą laiką dirbau tekstilės ir aprangos sektoriuje, todėl ir pradėjau savo verslą šioje pažįstamoje srityje“, – teigė pašnekovas. Verslininkas šiuo metu parduoda vilnos ir medžio gaminius. Pagrindinis produktas – rankų darbo kilimai. T. Urbono įmonė yra viena iš dviejų kilimus audžiančių įmonių Lietuvoje. Save verslininkai pristato skandinaviško stiliaus kūrėjais ir gamintojais.
Paklaustas, ar skiriasi lietuvių ir skandinavų skoniai, T. Urbonas sakė, kad didelio kultūrinio skirtumo neįžvelgia: „Mes prisistatome kaip Šiaurės Europos šalis (neretai kaip skandinavai), tad stilius ir kūrybinis potencialas yra nukreiptas į šio regiono indentifikavimą. Naudojame daug natūralių žaliavų kaip ir skandinavai: vilna, linas, medis. Skandinavai labai stiprūs dizaine ir technologiniuose – inžineriniuose sprendimuose, tačiau daug ką gamina Baltijos šalyse, tad didelio kultūrinio skirtumo tarp skonių nematau“.
Su šeima verslą kurti pradėjęs T. Urbonas tuomet turėjo net šešias veiklas. „Tai buvo rizikos diversifikavimas. Juk viskas prasidėjo ne nuo kilimų. Tiesiog turėjome įmonės konceptą ir tikslą – kurti ir gaminti“, – pasakojo pašnekovas. T. Urbono teigimu, viskas visada prasideda nuo paieškų, nes, svarbiausia, yra gebėti išbūti, dirbti, parduoti ir ieškoti išskirtinumų.
T. Urbono teigimu, tekstilės sektorius patrauklus tuo, kad jame iš dalies maža jaunosios kartos konkurencija, nes be gamybinių ir vadybinių žinių, reikia turėti tarptautinio verslo suvokimą. Iš kitos pusės, sektorius labai dinamiškas, nuolat reikalaujantis ne tik naujų idėjų, technologinių sprendimų, bet ir atsidavimo ilgam darbui, nes čia rezultatai pasiekiami ne per vienerius metus.
„Pradžia buvo sudėtinga, nes be technologinio suvokimo, tinkamo medžiagų parinkimo, reikėjo suburti tinkamą komandą. Austi kilimus gali kiekvienas, tačiau gerų rezultatų galima pasiekti tik nuolatiniu, sunkiu darbu. Dėl šios priežasties ir esame vieninteliai vilnonių kilimų gamintojai Lietuvoje, nes daugeliui ši veikla per daug sudėtinga ir reikalaujanti per daug investicijų. Audžiame kilimus daugiau nei šešerius metus, tačiau vis dar mokomės, nes gamyba reikalauja nuolatinio tobulėjimo“, – sakė pašnekovas.
Anot T. Urbono, versle, jeigu visą laiką darysi tik tai, ką darai, tai tikėtis ilgalaikės sėkmės ar augimo yra pakankamai sudėtinga. Turi stebinti savo vartotoją, nes jis ieško unikalumo. Retai kada jis ieško to paties daikto 40 metų iš eilės.
Verslininko teigimu, kilimas visada buvo svarbi interjerą jungianti detalė, todėl poreikis jiems visada yra. Neretai kai kuriose kultūrose jis parodo ir tam tikrą statusą.
„Lietuvoje lyginant su Vakarais, kilimų kultūra nėra taip išsivysčiusi, todėl vietoj įprastinių šilkinių ar vilnonių gaminių lietuviai neretai renkasi ir sintetinius kilimus“, – pasakojo T. Urbonas.
Paklaustas, ką mano apie kilimų kabinimą ant sienų, vyras teigė, kad Lietuvoje tai nėra populiaru, tai greičiau rytų šalių kultūra.
Lietuvos rinkos rizikingumas verčia eksportuoti
Didžiąją dalį įmonėje gaminamos produkcijos T. Urbonas eksportuoja į Japoniją, JAV, Kanadą, Australiją, Vakarų Europą. Lietuvoje verslininkas daugiau investuoja į internetinę prekybą.
Paklaustas, kodėl didžiąją dalį gaminių tenka eksportuoti, pašnekovas teigė, kad mūsų šalyje paklausa mažėja: „Aš manau, kad Lietuvoje paklausa mažėja. Vien remtis Lietuvos rinka tampa rizikinga. Perkamoji galia krenta (išskyrus Vilnių). Labai daug žmonių išvažiuoja. Daug moksleivių ir studentų kalba apie emigraciją, nors nelabai suvokia kas tai yra. Tai labai liūdina, nes jie galėtų būti Lietuvos ateities potencialas ir konkurencinis pranašumas.“ T. Urbonas teigė, kad Lietuvoje labai siaura rinka, o įmonė tai atsakomybė.
„Mes su šeima irgi ketiname išvažiuoti, bet to nevadiname emigracija. Tikėtina, kad kurį laiką pabūsime Vakarų Europoje, po to keliausime į JAV, Australiją ar Japoniją. Bet daugiau tai susiję su verslo plėtra bei rinkų pažinimu“, – savo planus atskleidė pašnekovas. Visgi verslininkas pabrėžė, kad pagrindinis tikslas yra ne išvažiuoti, o plėstis, nes reikia galvoti apie Lietuvą ir joje paliktą šeimą.
Anot verslininko, jis įmonės veiklą skirsto į tris dalis: kūrybinę, gamybinę ir prekybinę. „Kūrybinė ir gamybinė veikla visada yra susieta su Lietuva – tai mūsų šiaurės šalių identitetas, kūrybinis ir gamybinis potencialas. Prekybinė sritis – tai eksportas į daugiau nei 40 valstybių, kuris sudaro daugiau nei 80 proc. įmonės apyvartos“, – sakė T. Urbonas.
Pasak pašnekovo, siekiant nuoseklaus augimo, būtinas pagrindinių rinkų pažinimas ir stabilaus klientų rato auginimas. Būtent dėl nepakankamo rinkų pažinimo mažos Lietuvos įmonės neretai nepasiekia taip laukiamų rezultatų užsienio parodose.
T. Urbono verslo modelis – gamyba tėvynėje, tačiau laikinai gyventi kitur ir tirti rinkas taip pat nėra nauja idėja, tik gal ne itin populiari Lietuvoje. „Tai tampa įmanoma turint stiprią, susidirbusią ir tokiam darbui paruoštą komandą Lietuvoje ir pigius lėktuvų bilietus“, – šypsosi pašnekovas.
„Ar kas pas mus nenorėtų pagyventi pora metų Tokijuje, Niujorke ar Paryžiuje ir vėliau grįžti į Lietuvą? Mes tai planuojame 4–5 m. perspektyvoje po kelių projektų įgyvendinimo. Gamybos iškelti ir namų parduoti neketiname, tad, mano manymu, anokia čia emigracija.“, – ateities planais dalijosi T. Urbonas.
Verslininkas įvardijo ir eksportą liečiančią riziką: „Jeigu tu eksportuoji – konkuruoji su visu pasauliu. Tu turi kasdien nustebinti savo klientą. Pasaulis yra labai dinamiškas, internetas labai sutrumpino atstumus. Gaminys gali būti labai lengvai nukopijuotas.“
T. Urbonas didelį dėmesį skiria ir įvairioms iniciatyvoms, kurios suburia tos pačios srities kūrėjus, verslininkus. Šiemet Vilniaus Kaziuko mugėje, Katedros aikštėje buvo pastatytas didelis paviljonas, kuris buvo pavadintas „Dizaino alėja“ – tai būtent šio verslininko idėja. Pašnekovo nuomone, net ir emigruoti yra geriau ne vienam: „Visą laiką yra geriau išvažiuoti į užsienį kartu su kolegomis, nes būsi labiau pastebimas, matomas, būsi įdomesnis. Mažų šalių pavyzdys, tokių kaip Danija, Olandija ir kitų, parodė, kad veikdami kartu galime pasiekti labai didelių laimėjimų.“
Verslininko teigimu, lengvosios pramonės įvaizdis prastas: „Pats įvaizdis lengvosios pramonės nėra labai geras. Jis siejamas su mažais atlyginimais. Bet juk yra sėkmingų lietuviško kapitalo įmonių, kurios sparčiai vystosi, diegia naujas technologijas, moka ženkliai didesnius atlyginimus“, – pasakojo pašnekovas. T. Urbono nuomone, darbuotoją rasti lengva, tačiau tokį, kuris būtų motyvuotas – sunku.
Startuolių sėkmės istorijos – tai lyg „Teleloto reklama“
Verslininko nuomone, žiniasklaida daro klaidą pasakodama įvairias startuolių sėkmės istorijas ir pateikdama tai kaip realybę: „Dažniausiai tokios istorijos parodo kaip lengvai jaunas žmogus praturtėja. Tai kartais būna panašu į „Teleloto“ reklamą – perki bilietą, tampi milijonieriumi. Svarbu suvokti, kad verslas – tai pirmiausia atsakomybė – prieš rezultatą, savo komandą, partnerius ir valstybę, o praturtėjimas būna dažniausiai tik ilgo ir nuoseklaus darbo vaisius. Nesėkmės ir bankrotai yra verslo dalis, tačiau neatsakingas verslas, paremtas skolinimusi be aiškios vizijos kaip tas skolas grąžinti – peilis sąžiningai dirbantiems verslininkams. “
Dėl šios priežasties, pasak pašnekovo, su jaunimu yra labai sudėtinga. Jie ne tik nori greit praturtėti, tačiau nori būti laisvi ir prie nieko neprisirišę.
