Tokia savo patirtimi pasidalino DELFI skaitytojas Kęstutis. Vyras pasakoja, kad kompanija rugpjūčio 6 dieną plaukė nuo Ožkninių gyvenvietės, esančios Vilniaus rajone, iki Vilniaus miesto Baltojo tilto. Skaitytojo teigimu, jau prieš išlaukiant klausydami instruktažo baidarininkai nusistebėjo – iš baidarių nuomotojo nuskambėjo keisti įspėjimai.

„Baidarių nuomotojas mums prieš plaukimą skaitė paskaitą, kaip saugiai plaukti ir nuskambėjo toks ganėtinai keistas įspėjimas, kad maždaug nuo Žirmūnų prasidės Neries atkarpa, kur plaukioja pramoginiai laivai. Jis sako: „būtinai saugokitės laivų, todėl, kad niekas į baidares nežiūri“. Jis nesakė, kad specialiai, bet šį perspėjimą pakartojo net kelis kartus. Sakė: „patikėkit, niekas nežiūrės, kur jūs esat, plauks tiesiai“. Tai mums pasirodė keista“, - DELFI pasakojo Kęstutis.

Nuo laivo nusistūmė ranka

Kad baidarių nuomotojas įspėjimus laužė ne iš piršto savo kailiu įsitikino ir patys baidarininkai. Kęstučio teigimu tą dieną Neryje buvo itin intensyvus judėjimas, plaukiojo daug laivų, katerių, baidarių, plaustų ir kitų vandens transporto priemonių. Skaitytojas tikina, kad niekas niekam netrukdė, su visais pavyko prasilenkti gražiai. Ne išimtis buvo ir tą dieną sutiktas didžiausias, Kęstučio teigimu, apie 50 žmonių plukdęs laivas. Bent jau iš pradžių taip atrodė baidarininkams.

„Pasiekę Vilniaus miestą, kažkur beveik pačiame miesto centre, gal dar nepriplaukus Mindaugo tilto, mes pamatėme, kad atplaukia ganėtinai didelis laivas. Iš tą vakarą plaukiojusių laivų jis tikrai buvo pats didžiausias. Kadangi plaukėme viduriu, kiek galima pasitraukėme į dešinę pusę, jis (laivas - DELFI) praplaukė, mes dar pamojavom žmonėms ir neskubėdami yrėmės toliau. Mūsų dvi baidarės dreifavo susikabinę irklais dešiniajame upės krašte“, - prisimena skaitytojas.

Vis dėlto lengvu prasilenkimu baidarininkų istorija nesibaigė. Netrukus kompanija pamatė, kad laivas apsisuka ir plaukia atgal. Šįkart, Kęstučio teigimu, tiesiai į prie dešinės upės kranto prisišliejusius baidarininkus. Upės pakraščiu plaukiantys vilniečiai, kiek sutriko, tačiau pamanė, kad galbūt kapitonas bando juos juokais pagąsdinti ir palinksminti laivo keleivius.

„Aš pasukau galvą ir žiūriu, kad laivas apsisuko ir didele jėga atplaukia į mus. Kolegė iš pradžių negalėjo tuo patikėti. Mes sakom: „laivas atplaukia“, o ji sako: „jūs juokaujat“. Galbūt laive buvusiems žmonėms tai turėjo būti kaip šou, nes jie filmavo ir fotografavo, bet laivas praplaukė taip arti, kad kolegai nuo laivo teko nusistumti ranka, jog platėjantis laivo šonas neapverstų mūsų baidarės. Kolegos ranka net liko suodina“, - pasiplaukiojimo nuotaiką sugadinusį incidentą prisimena Kęstutis.

Perbalo net laivo keleiviai

DELFI skaitytojas pasakoja, kad laivui priartėjus prie pat baidarininkų net ir laive buvusiems keleiviams, kurie prieš tai tokį „pokštą“ fotografavo ir filmavo, pasidarė nebejauku : „Tą akimirką kai mes nuo laivo stūmėmės, laive buvusių žmonių veidai pabalo, matėsi, kad ir jiems buvo nebejuokinga“.

Pats Kęstutis teigia, kad mirtino išgąsčio nebuvo, tačiau pripažįsta, kad ir juokingai situacija neatrodė – baidarininkai ne juokais išsigando, kad laivas juos sutraiškys.

„Gyvenimas neprabėgo pro akis, bet kai tu matai didelį laivą atplaukiantį į tave, nebejuokinga. Galbūt mes buvome neteisūs, nes nežinome laivybos taisyklių, mums davė baidares ir sakė saugotis, kiek galėjome, tiek saugojomės, bet gal dar labiau reikėjo saugotis – sustoti, bėgt į krantą, lipt iš tų baidarių, mes to nežinome. Mes nieko nekaltiname, bet iš tikrųjų buvo baisu“, - pasakojo Kęstutis.

Skaitytojas svarsto, ar laivo kapitonas taip elgėsi tyčia, ar tiesiog neturėjo kitos išeities. „Galbūt Neryje yra kažkokios seklumos ir jis būtinai turi plaukti baidarininkams ant galvų, kurie plaukia palei žoles“, - klausė skaitytojas.

Problema neišgalvota

DELFI susisiekė su baidarių nuomos verslu užsiimančia įmone „Pipiro Baidarėmis“, kurie siūlo baidarių maršrutus Nerimi Vilniaus mieste. Nupasakojus skaitytojo patirtį įmonės vadovui Justui Pipirui, šis pakraupo: „O siaube“. Paklaustas, ar panašių nusiskundimų dažnai tenka sulaukti iš baidares besinuomojančių klientų, J. Pipiras patikino – tokie incidentai pakankamai dažni.

„Žinau tokių įvykių, kai laivai kartais tyčia plaukia į baidarininkus ir irklentininkus. Jiems būna labai juokinga apversti. Irklentininkams išsilaikyti yra daug sunkiau, kai kažkas pro šalį praplaukia didesniu greičiu. Ypač dabar populiarėjant irklentėms susilaukiam klientų susirūpinimo, kad panašu, jog mažesnių laivų, galinčių staigiai manevruoti ir padidinti greitį, kapitonai priima neadekvačius sprendimus ir daro tyčines situacijas, kad klientas nukristų nuo irklentės“, - teigia J. Pipiras.

Verslininkas svarsto, kad galbūt tokiu būdu kapitonai bando pralinksminti savo klientus, kurie, kaip pastebi pašnekovas, dažnai laivuose švenčia bernvakarius ar mergvakarius ir ne paslaptis – vartoja alkoholinius gėrimus. Vis dėlto J. Pipiras laivo kapitono smerkti neskuba ir tikina, kad nuolatos informuoja klientus, jog upėje nereikėtų vadovautis kelių eismo taisyklėmis, kadangi laivai kartais mėgindami išvengti užplaukimo ant seklumos tiesiog neturi kitos išeities, kaip tik priplaukti visai šalia baidarininkų.

„Būna tokių nutikimų, kad jie labai arti prasilenkia. Aš dėl to visą laiką ir sakau savo klientams, kad reikia nelaukti laivo ir nesivadovauti kelių eismo taisyklėmis. Pamačius iš kurios nors pusės artėjantį laivą, reikia duoti jam kelią ir trauktis į kitą upės pusę. Nesvarbu, kurioje jūs upės pusėje esat, ten galioja kitokios taisyklės, ten yra farvateris (laivybinis vandens kelias vandens telkinyje- DELFI), upės gyliai skirtingi. Baidarė gali praplaukti praktiškai bet kur, didelis laivas negali ir kartais baidarininkams gali atrodyti, kad toje vietoje saugu, o laivas į tą vietą atplaukia, norėdamas neužplaukti ant sausumos“, - aiškina J. Pipiras.

Verslininko teigimu, laimei, rimtesnių incidentų, kai sužalojami žmonės, jo praktikoje nepasitaikė ir apie tokius net girdėti neteko.

Neatidūs ir baidarininkai

J. Pipiras taip pat pripažįsta, kad baidarininkai ir patys ne visada imasi visų atsargumo priemonių upėje. Anot verslininko, dažnai saugumo instruktažas jiems per vieną ausį įeina, o per kitą išeina, todėl pakliuvusi į pavojingą situaciją baidarėmis plaukianti kompanija neretai pasimeta ir nebeatsimena, kaip reikėtų elgtis. Be to verslininkas atkreipia dėmesį, kad iš tiesų nėra aiškių taisyklių baidarininkams.

„Manau, kad visiems vandens pramogas vykdantiems Vilniaus mieste reikėtų susėsti prie apvalaus stalo. Realiai, reglamentuojama yra tik laivyba, o iš klientų nelabai kas žino, kaip upėje plaukti ir ką daryti. Mažesnėse upėse niekada nekildavo tokių problemų, nes Vilniaus mieste niekas baidarėmis neplaukdavo. Dabar, kai atsirado toks reiškinys, klientai net nežino, ką reikia daryti. Kai žmogui sakai, kad negalima vairuoti išgėrus, kad negalima viršyti greičio, kad negalima važiuoti per raudoną, jis nors ir neklauso, bet vistiek tai atsimena. Tai manau, kad turėtume šviesti visuomenę, kad upėje taip pat turime būti atsargūs“, - svarsto J. Pipiras.

Verslininkas teigia, kad prieš išleisdamas baidarininkus į upę net kelis kartus pakartoja, jog reikia būti atsargiems, esą iš tiesų klientams tenka praplaukti net kelias vietas, kurios yra pakankamai pavojingos. Be to, J. Pipiras primena, kad baidarininkai visada informuojami, jog plaukiant upėje negalima vartoti alkoholinių gėrimų ir privaloma dėvėti plaukimo liemenes.

„Kiekvieną kartą mes instruktažo metu informuojame savo klientus, kad įplaukus į upę jie labai gerai vertintų situaciją. Viena pavojinga vieta yra įplaukiant iš Vilnelės į pačią Nerį, nes klientas dažniausiai tris valandas plaukia vidury gamtos ir po to staigiai įplaukia į didelę upę, kurioje gali būti ir kitų laivų. Klientų prašome būti labai atidiems ir pačioje upėje, atkreipti dėmesį tiek į mažesnius, pramoginius laivus, tiek ir į didelį laivą, kad plaukdamas nelystų po pačiu laivu. Prašome, kad net jei aplinkui nieko nėra, karts nuo karto apsidairytų, pasižiūrėtų per petį ir įvertintų situaciją“, - sako J. Pipiras.

Visgi net visos saugumo priemonės gali būti bergždžios, jei pavojingoje situacijoje atsidūrę baidarininkai turi akistatą su laivu, kurio kapitonas jaučiasi visagalis.

„Be abejo, kartais didelių laivų kapitonai jaučiasi kaip vairuotojai su didelėm ir prabangiom mašinom – aš plaukiu, traukitės visi iš kelio. Nesu girdėjęs, kad kas nors naudotų garsinį signalą arba kažkokias kitas priemones“, - stebisi J. Pipiras.

Saugios laivybos administracija griežtins priežiūrą

DELFI kreipėsi į Lietuvos saugios laivybos administraciją, siekiant išsiaiškinti, kokios laivybos taisyklės galioja upėje ir kas galimai kaltas dėl susiklosčiusios situacijos.

Saugios laivybos administracijos atstovas Remigijus Budginas atkreipė dėmesį, kad tik iš baidarininkų pasakojimų incidentą vertinti sunku, kadangi nėra jokios vaizdo medžiagos, kuri leistų nupiešti konkretesnį įvykio vaizdą. Be to, antro, R. Budgino, nėra aišku ar baidarės ir laivas plaukė farvateriu, ar už jo ribų. Taip pat specialistas pastebi, kad norint išsiaiškinti dėl ko kilo pavojinga situacija upėje, reikėtų išklausyti ir laivo kapitono pasakojimą. Visgi, R. Budginas teigia, kad greičiausiai buvo pažeistos Europos vidaus vandenų kelių laivybos taisyklės, pagal kurias laivas su mechaniniu varikliu turėjo duoti kelią visiems kitiems mažiesiems laivams.

„Minėta atkarpa, kurioje įvyko incidentas, yra priskiriama prie valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių. Vidaus vandenų keliuose (valstybinės ir vietinės reikšmės) galioja Europos vidaus vandenų kelių laivybos taisyklės, (toliau – Taisyklės) patvirtintos Susisiekimo ministro, kurių privalu laikytis visiems laivybos dalyviams. Iš Jūsų apibūdintos situacijos labiausiai tikėtina, kad buvo nesilaikoma Taisyklių 6.03 bis straipsnio 3 punkto nuostatos, kurioje be kita ko teigiama, kad jeigu mažųjų laivų atveju du mažieji laivai plaukia besikertančiais kursais taip, kad gali kilti susidūrimo pavojus, – mažieji laivai su mechaniniu varikliu privalo duoti kelią visiems kitiems mažiesiems laivams, o mažieji laivai, kurie nėra laivai su mechaniniu varikliu ir neplaukia su burėmis, privalo duoti kelią mažiesiems buriniams laivams“, - aiškina R. Budginas.

Specialistas taip pat dėkoja piliečiams už aktyvumą ir teigia, kad priežiūra DELFI skaitytojo paminėtoje upės atkarpoje bus sugriežtinta, siekiant išvengti tolimesnių ir rimtesnių incidentų. Vis dėlto, R. Budginas primena, kad baidarininkams ir kitoms variklio nevaromoms vandens transporto priemonėms rekomenduojama plaukti ne farvateriu.

„Reaguodama į tokio pobūdžio pranešimus Lietuvos saugios laivybos administracija stengsis sugriežtinti laivybos priežiūrą Jūsų minėtoje vandens kelio atkarpoje. Taip pat Lietuvos saugios administracija rekomenduoja nesavaeigėmis vandens transporto priemonėmis plaukti ne farvateriu“, - sako R. Budginas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (61)