Moteris.lt surengtoje vaizdo konferencijoje maisto technologė, svetainės „Sveikatai palankus“ įkūrėja Raminta Bogušienė žiūrovus mokė skaityti maisto produktų etiketes.
Mitybos specialistė džiaugėsi, kad lietuviai atkreipia dėmesį į tai, ką perka, dažnai skaito produktų ženklinimo etiketes, tačiau ne visada supranta, kas jose parašyta. Kiti paprasčiausiai pasitiki prekybininkais.
„Atėję į prekybos centrą ar turgų tikimės, kad maistas bus ne tik saugus, kokybiškas, bet ir sveikatai palankus. Tačiau drįstu teigti, kad taip yra ne visais atvejais, todėl tuo turime rūpintis patys. Tai, kad maisto produktas atitinka Europos Sąjungos reikalavimus, dar nereiškia, kad jie sutampa su specialistų rekomendacijomis. Juk net ir hidrinti riebalai yra leistinas ir vartoti saugus produktas, bet jau daugeliui suprantama, kad jie yra nepalankūs sveikatai“, – kalbėjo R. Bogušienė.
Į konferenciją maisto technologė atsinešė gausybę maisto produktų pavyzdžių ir kvietė skaitytojus atidžiau pažvelgti į jų sudėtį.
Hidrintiems riebalams ant šventinio stalo – ne vieta
R. Bogušienė atkreipia dėmesį, kad maisto priedai, ženklinami E raide, kurių labiausiai vengia pirkėjai, nėra tokie kenksmingi kaip cukrus, druska ir nekokybiški riebalai. Taip yra todėl, kad E raide pažymėtų priedų maisto produktuose yra labai nedaug, o pastarieji sudaro didžiąją dalį produktų sudėties.
Rodydama konkrečius pavyzdžius specialistė įspėjo, kad hidrintų riebalų galima rasti tokiuose, iš pirmo žvilgsnio, nekaltuose produktuose kaip sultinys, sūris, javainių batonėliai ar avižiniai sausainiai.
„Šie riebalai tikrai yra kenksmingi. Pagal PSO rekomendacijas, jų galima suvartoti iki 1 proc. suaugusiesiems, o vaikams išvis negalima“, – sakė R. Bogušienė.
Artėjant šventėms didžiausią dėmesį maisto technologė siūlo atkreipti į įvairius saldėsius: sausainius, pyragus, tortus. „Reiktų vengti tortų su, kaip aš sakau, labai ilga sudėtimi. Geriau vaikus džiuginkime savo keptais kalėdiniais sausainiais, bet ne dirbtinais, spalvingais, tik viliojimui sukurtais produktais, kurių sudėtyje yra sukietintų riebalų, žalojančių vaikų sveikatą“, – kalbėjo ji, kaip blogą pavyzdį parodydama parduotuvėje parduodamus konditerinius grybukus.
Taip pat, anot pašnekovės, ant šventinio stalo neretai patenka įvairių gardumynų su grūdais, sėklomis ar riešutais, mat jie vartotojams asocijuojasi su sveikais produktais.
„Štai šie sausainiai net vizualiai atrodo sveikatai palankūs, matyti sezamai, kitos sėklos. Bet pažvelkite – pirma šio produkto sudedamoji dalis yra cukrus. Štai kiti panašūs sausainiai – pirmoji sudedamoji dalis yra kvietiniai miltai, bet blogiausia tai, kad juose yra tų pačių iš dalies hidrintų riebalų – transriebiųjų rūgščių šaltinis, kurių savo mityboje turime vengti“, – pavyzdžius pateikė R. Bogušienė ir įspėjo, kad kenksmingų priedų būna net tokiuose populiariuose švenčių skanėstuose kaip šakočiai.
Atidžiai rinkitės įprastus švenčių produktus
Detaliai analizuodama įvairių maisto produktų etiketes R. Bogušienė davė ne vieną patarimą, į ką atkreipti dėmesį norintiems, kad ir ant kasdienio, ir ant šventinio stalo atsidurtų tik sveiki produktai.
Maisto technologė priminė, kad etiketes skaityti vertėtų net renkantis duoną. „Nors dažniausiai renkamės produktus, prie kurių tiesiog esame įpratę, siūlau minutėlę stabtelti ir išsirinkti tą duoną, kuri būtų palankiausia sveikatai.
Pirmenybę reiktų teikti viso grūdo duonai, nes ji pagaminta iš pilnagrūdžių miltų. Tokioje duonoje bus ir mums reikalingų skaidulinių medžiagų. Duona neturėtų būti su kokiais nors papildomais priedais. O geriausia duona – iš natūralaus raugo, ne iš mielių, nes mielės siejamos su nutukimo ir su virškinimo problemomis“, – mokė specialistė ir atkreipė dėmesį, kad cukraus duonoje turėtų būti ne daugiau kaip 5 g/100 g, o druskos – ne daugiau kaip 1 g/100 g produkto.
Vertėtų suklusti ir tiems, kas savo šventinio stalo neįsivaizduoja be džiovintų vaisių ar uogų. Pasirodo, savo verte skiriasi net razinos. „Tamsios razinos yra sveikatai palankesnės. Šviesiose razinose, be pačių razinų, yra rafinuoto aliejaus ir konservanto sieros dioksido, kuris įtraukas į 14 pagrindinių ES alergenų sąrašą. Šis alergenas vaikams gali sukelti bėrimų, kitas reakcijas. Taigi reikėtų rinktis paprastas tamsios spalvos razinas“, – atskleidė R. Bogušienė.
Ekspertė dėmesio skyrė ir tradiciškai vienam populiariausių šventinio stalo patiekalų – silkei. Anot jos, tai išties puikus pasirinkimas, tačiau ir renkantis šią žuvį reikėtų šiek tiek atidumo.
„Mane liūdina, kad silkėse, be to, kad jose ir taip yra pakankamas druskos kiekis, papildomai yra kitų priedų. Štai čia turiu silkę su džiovintais baravykais aliejuje. Joje yra ir cukraus, konservantų natrio benzoato, kalio sorbato, kurių neturėtų būti vaikų mityboje. Tiesa, retas vaikas kuris silkę ir valgo“, – kalbėjo ji.
R. Bogušienės teigimu, parduotuvėse būtų sunku rasti silkę, kurios sudėtyje nebūtų ir kvapo bei skonio stipriklio. „Nors silkė ir be jo yra puikaus skonio, stipriklis dar labiau išryškina aromatą. Šis maisto priedas tikrai neprideda palankumo sveikatai, o mes jo galime suvalgyti nesaikingai. Todėl patarčiau silkę pirkti su galva ir patiems ją išdarinėti. Vis dėlto nenustebkite pamatę, kad ir tokioje silkėje yra skonio ir kvapo stipriklio“, – dėstė mitybos specialistė.
