Ką galima aplankyti pajūryje, rekomenduoja geriausiai jį pažįstantys: Pajūrio regioninio parko, Kuršių nerijos nacionalinio parko ir Valstybinio turizmo departamento atstovai.

Pajūrio regioninis parkas siūlo apsilankyti unikaliose vietose, kurios suformuotos ir gamtos, ir žmogaus.

Kukuliškių II Pasaulinio karo įtvirtinimai ,,Memel Nord. Apie šiuos pastatus, kaip apie įslaptintus karinius objektus, duomenų randama mažai. Žinoma, kad jie buvo pastatyti II pasaulinio karo pradžioje. 1939 m. kovo mėn. Klaipėdos kraštą prijungus prie Vokietijos ir Vokietijai besiruošiant žygiuoti į rytus, įrengtas karinis jūrų uostas, pradėta įtvirtinti Klaipėdos pajūrį. Greičiausiai kranto apsaugos fortas, esantis į šiaurę nuo Olandų kepurės, buvo pastatytas ir įrengtas apie 1940 m., kuomet TSRS siena, okupavus Lietuvą, priartėjo prie šiaurinės Vokietijos pasienio ribos.

Kalotės ežeras. Kalotės ežeras įtrauktas į Kalotės botaninį – zoologinį draustinį. Ežeras yra 50 ha ploto. Rudenį ir pavasarį jame apsistoja reti migruojantys paukščiai. Iš Kalotės ežero išteka upelis Cypa, įtekantis į Baltijos jūrą. Prie pietrytinio Kalotės ežero kranto yra įsikūrusios kelios stovyklavietės.

Olandų kepurės kalnas ir skardis. Pajūrio regioniniame parke esantis Olandų kepurės kraštovaizdžio draustinis apima 123 ha plotą. Čia saugomas Baltijos jūros skardis ir jo gamtinė aplinka. Prieš 12-15 tūkstančių metų Lietuvos pajūryje stūksojęs ledynas atsitraukdamas suformavo moreninį gūbrį. Aukščiausia jo viršūnė vadinama Olandų kepurės kalnu. Tai - 24 metrų virš jūros iškilusi parabolinė kopa, supustyta ant moreninio gūbrio.
Olandų kepurės skardis

Olandų kepurės kalnas yra nuolat ardomas bangų mūšos ir į pajūrį leidžiasi 16-18 metrų aukščio kriaušiu. Tokio aukšto skardingo jūros kranto Lietuvos pajūryje daugiau nėra. Olandų kepurės kalnas nuo seno buvo apaugęs pušų ir ąžuolų sengire, sudarydamas ryškų kontrastą aplink plytinčiai pustomo smėlio lygumai (palvei), todėl kalnas buvo geras orientyras jūreiviams ir žvejams.

Kai viena pajūrio pusė išnaršyta, verta persikelti į kitą – Kuršių neriją. Tai pusiasalis su smėlio kopomis, skiriantis Kuršių marias nuo Baltijos jūros. Šiaurinė nerijos pusė priklauso Lietuvos Respublikai (šiaurinis pakraštys – Klaipėdos miesto, o likusi dalis – Neringos miesto savivaldybėms). Kita dalis, kurioje yra Pilkopa, Rasytė, Šarkuva ir kai kurios kitos mažesnės gyvenvietės, priklauso Rusijos Federacijos Kaliningrado sričiai. Išilgai Nerijos nutiestas vienintelis pusiasalio krašto kelias. 2000 m. Kuršių nerija įtraukta į UNESCO pasaulinio kultūros paveldo sąrašą.

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija siūlo aplankyti bent kelias svarbiausias ir įdomiausias apylinkes.

Parnidžio kopa. Tai arčiausiai Nidos esanti ir gausiausiai turistų lankoma vieta – į ją patenkama pėsčiųjų taku einant pamariu nuo Nidos arba užvažiuojama pro E. Jonušo gatvę. Nuo apžvalgos aikštelės į pietus atsiveria nuostabus vaizdas, galintis papasakoti visą Kuršių nerijos istoriją. Matosi Grobšto marių ragas, esantis Rusijos teritorijoje.
Parnidžio kopa
Naglių pažintinis takas. Abejingų nepaliekantis 1,6 km maršrutas per Pilkąsias kopas. Gamta čia tokia įstabi ir neįprasta, kad galima greičiau pasijusti esant kažkur Afrikoje, bet ne Lietuvoje. Patartina paskaityti informacinius stendus ir sužinoti daugiau informacijos apie Kuršių nerijos kopų raidą, gyvąją gamtą, bei užpustytus kaimus.
Naglių gamtinio rezervato pažintinis takas
Kormoranų perimvietė. Lankytina vieta, priklausanti „nelaimių turizmo“ kategorijai. Ją kasmet aplanko apie 60000 turistų. Daugiau kaip 3000 lizdų skaičiuojanti didžiojo kormorano kolonija stipriai pakeitė pirmykštį sengirės vaizdą. Ten sparčiai vyksta toliau daugybė procesų, vysta ir džiūsta medžiai, ten kuriasi armijos vabzdžių, nuplikusiose vietose atauga ąžuolai ir šeivamedžiai. Ten kas kart galima matyti vis naujus vaizdus. Vaikščioti po kormoranyną patartina rugsėjo – vasario mėnesiais, kada nėra paukščių, kitu laiku - tik stebėti ir grožėtis neįprastu reiškiniu nuo apžvalgos aikštelės.
Kormoranai
Kopgalis. Kuršių nerijos pradžia - bene vėliausiai susidariusi Lietuvos teritorija. Visada žalia ir puikų atokvėpį žadanti Smiltynė – tai trumpas pabėgimas nuo miesto ritmo ir civilizacijos greičio. Šioje vietoje kontrastas tarp miesto/uosto ir miškais apaugusių kopų yra nepaprastai ryškus ir viliojantis. Nuo bangų purslais aptaškyto molo pasitiksite laivus, lyg plaukiančius ir uosto vis ieškančius mūsų gyvenimus.
Smiltynės perkėla

Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser priduria, kad kelių vietų atskleisti ji negali – tai paslaptis. Tačiau jas gerai žino vietiniai gyventojai, o jose apsilankę pajūrio svečiai patiria neįtikėtiną pažinimo džiaugsmą.

Valstybinis turizmo departamentas savo rekomendacijose mini didžiąją dalį jau paminėtų objektų, tačiau išskirti galima dar kelis, labiau mėgstantiems aktyvų poilsį.

Radailiai (Klaipėdos r.). Čia – ne tik dinozaurų parkas, bet ir apverstas namas, kuriamas svečių kambarys dinozauro akyje, trečią birželio trečiadienį čia vyksta tradicinis vandens mūšis.

Palanga. Kaip tik šį savaitgalį - Gegužės 26-28 d. - Palangoje vyks kurorto šventė „Myliu Palangą“. Tradicinis Palangos Juzės kermošius, kurio metu bus galima pasidairyti po tautodailininkų kūrinius bei jų įsigyti. Vyks 5-toji dekoratyvinių balandžių paroda, įspūdingas fejerverkas, skiriamas šių metų šventės simboliui grafui Juozapui Tiškevičiui.

Belieka pasirūpinti gera nuotaika, energija ir šturmuoti pajūrį.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (17)