Žuvis – bent porą kartų per savaitę

„Visų pirma, žuvis yra pilnaverčių baltymų šaltinis, taip pat ji turi ir mums taip reikalingų mineralinių medžiagų bei vitaminų. Jeigu tiksliau, žuvys turtingos tokiais mikroelementais kaip jodas, selenas, cinkas; mineralinėmis medžiagomis kaip kalis, fosforas bei A, D, E ir B grupės vitaminais“, – apie žuvies vertę organizmui kalbėjo mitybos specialistė Eglė Šinkevičiūtė.

Anot pašnekovės, jeigu žuvis paruošta teisingai ir žmogus nesiskundžiama alergine reakcija, ją galima valgyti nors ir kiekvieną dieną.

„Štai žmonės, kurie ne taip viliojasi žuvimi, turėtų įtraukti ją bent pora kartų per savaitę ir tuomet jau rinktis kuo riebesnę, pavyzdžiui, silkę, skumbrę ar lašišą – tai dėl sudėtyje esančių gerųjų riebalų Omega 3. Jie mūsų organizmui be galo reikalingi sveikai širdies ir kraujagyslių sistemai, gerai regai palaikyti, taip pat atminties lavinimui ir medžiagų apykaitos reguliavimui“, - sakė specialistė.

Prioritetas – natūraliai augančios žuvys

Aplinkosaugininkas, žvejas Linas Jonauskas, paprašytas palyginti ežere sugautą žuvį su sužvejota akvakultūros telkiniuose, pabrėžė, jog susideda viskas: tiek tai, kuo ji minta, tiek tai, ar tvenkiniai valomi/nevalomi bei itin svarbus aspektas pati vandens kokybė.

„Kalbant apie lietuviškus vandens telkinius, jie iš tiesų yra ganėtinai švarūs. Ypatingai išsiskiria Aukštaitijos regiono ežerai. Tokia žuvis švari, tvarkinga bei ekologiška“, - aiškino žvejas.

Žinoma, yra labiau užterštų, mažiau valytų ežerėlių, šalia urbanizuotų teritorijų, kuriose daugiau pramonės ir įvairių teršalų šaltinių.

„Būtina atkreipti dėmesį į tai, ar vanduo žydi, ar ne, koks apskritai yra vandens telkinio kvapas. Iš tokių telkinių žuvies valgyti iš tiesų net nedrįsčiau, tačiau tai labiau jausminiai dalykai, kuriuos reikėtų patvirtinti aplinkosauginių tyrimų išvadomis", – žiniomis dalinosi specialistas.

Vengti žuvies iš neaiškių telkinių, tvenkinių ragina ir dietologė. „Žuvis yra vandens gyvis, kaupiantis sunkiuosius metalus mėsoje, tad mes ją suvalgę, veikiant mitybos grandinei, „sėkmingai“ patys pasisotiname teršalais, kurie gali padaryti tikrai daug žalos sveikatai ir organizmui", – teigė E. Šinkevičiūtė.

Šviežios žuvies ženklai

Pasak aplinkosaugininko L. Jonausko, egzistuoja labai elementarūs dalykai pagal kuriuos galime atpažinti, ar žuvis yra kokybiška bei šviežia.

„Visų pirma, bene ryškiausias kriterijus yra kvapas. Sugedusią žuvį užuosime iš toli. Taip pat turime atsakingai patikrinti žiaunas. Pastarosios turi būti rausvos spalvos“, - aiškino jis.

Mitybos specialistė pridūrė, jog žuvis neturi būti išsipūtusi, turi būti neįdubusios akys, neturi byrėti žvynai.

Ji, paklausta kokia lietuviška žuvis sveikiausia mūsų organizmui, apibrėžė, kad tai yra šviežia, natūrali ir kuo riebesnė.

„Virta garuose arba kepta griliuje, folijoje, kepimo rankovėje, kuomet gaminimui naudojame kone tik citriną ir kokius nors bedruskius prieskonius pasirinktus pagal individualų skonį. Tiesa, norėčiau paminėti, kad baltamėses žuvis, tokias kaip karpius, ešerius, lydekas, žinoma, valgyti galima, bet dažniau jos yra rūkomos ar vytinamos, o jei kepamos – tai su miltais, siekiant palaikyti mėsos tvirtumą, taigi tokie variantai jau apskritai nėra geri pasirinkimai“, – akcentavo E. Šinkevičiūtė.

Ji taip pat pridūrė, jog turėtume vengti ant didelės ugnies keptuvėje su aliejumi keptos žuvies, kadangi kuo ugnis kaitresnė, tuo labiau kaista kepimui naudojami riebalai. Neretai šie būna perkaitinami, tuomet išsiskiria kancerogeninės medžiagos ir su skaniu maistu suvalgome tuo pačiu ir porciją nuodų.

Svarbu domėtis tuo, kokią žuvį perkame

„Jeigu žmogus skaito etiketę ir domisi maisto produktais, kuriuos ketina pirkti ir valgyti, žiūri, ar juose nėra GMO, įvairių konservantų, lygiai taip pat turėtų pasidomėti, iš kokio regiono toji žuvis yra atvežta. Juk kartais būna, kad žmonės perka tą atvežtinę žuvį, kuri užauginta, pavyzdžiui, Kongo upėje: vienoje užterščiausių kokia tik gali būti ir nemato bėdos. Visgi jeigu skiri dėmesį visiems tiems dalykams, natūralu, jog atsiveria akys ir atsakingiau renkiesi, kokią žuvį ir iš kur geriau pirkti", – dėstė aplinkosaugininkas L. Jonauskas.

Štai Vilniaus universiteto dėstytojo dr. Algirdo Kaupinio nuomone, dirbtiniai pašarai be abejonės keičia žuvies kokybę, tačiau žmonija negali išsimaitinti vien tik iš natūralių populiacijų.

„Negaliu teigti, jog reikėtų rinktis vien tik natūralią žuvį, nes ir taip nemažai natūralių populiacijų jau yra pergaudytos. Kita vertus, jeigu vandens telkiniai yra užteršti, tai klausimas, ar ta natūrali žuvis yra sveikesnė", - sakė mokslininkas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (41)