Šokti į ežerą siūlo neskubėti: šokas organizmui turi savo kainą

Šylant pavasario orui pradedame galvoti ir apie tai, kaip būtų gera įšokti į kokį nors vandens telkinį ir atsigaivinti. Atšilus orui, nekantriausiems plaukiojimo sezono pradžia vadinamo birželio mėnesio sulaukti itin sunku arba visai neįmanoma – drąsiausieji suskuba tai padaryti jau kovo pabaigoje ar gegužės mėnesį. Vis dėlto nepasiruošimas plaukiojimo sezonui ir ankstyva jo pradžia gali turėti savo kainą, kuri jums nepatiks.

Šokas sąnariams, kraujospūdžiui ir šlapinimosi sistemai

Lietuvoje oficiali kalendorinė maudynių pradžia sutampa su vasaros sezono atidarymo pradžia – birželio 1 d. Vis dėlto „AND Klinikos“ šeimos gydytoja Jūratė Valiukienė pastebi, jog tikslios temperatūrinės ribos (tiek oro, tiek vandens), nuo kada jau galima atidaryti maudymosi sezoną, nėra nustatytos.

„Svarbiausias rodiklis – maudymasis turi teikti malonumą. Tokia komforto riba kiekvienam žmogui gali būti labai individuali. Jeigu esate užsigrūdinę, tai net prie šaltesnės 15-16^oC vandens temperatūros ar žiemą įlindę į eketę jausitės puikiai. Tačiau jei labiau mėgstate pasipliuškenti vidaus baseinų šildomose erdvėse, tai komfortiškai jausitės prie šiltesnės vandens ir oro temperatūros, siekiančios 20-25^oC“, – teigia J. Valiukienė.

Šeimos gydytoja perspėja, jog maudantis per šaltame vandenyje, kai jūsų organizmas dar tam nėra pasiruošęs, galima labai greitai peršalti.

„Gali atsirasti sloga, gerklės skausmas, kosulys, karščiavimas, taip pat gali pradėti varginti sąnarių skausmai, atsirasti šlapinimosi sutrikimų, gali pakilti kraujospūdis. Tokiu atveju reikėtų skubiai kreiptis į savo šeimos gydytoją ir gauti tinkamą savalaikį gydymą, taip išvengiant ligos komplikacijų“, – aiškina šeimos gydytoja.

Vėsiame vandenyje – didelis mėšlungio pavojus

J. Valiukienė pabrėžia, jog pratintis prie maudynių, jeigu nesate užsigrūdinęs, reikėtų pamažu ir neskubant. „Staigiai pasinėrus visu kūnu į nepakankamai įšilusį vandenį gali ištikti šalčio šokas, vėliau vystytis hipotermija. Tik pajutę kūno drebėjimą, kuo skubiau lipkite iš vandens, nusirenkite šlapius drabužius ir gerai išsitrinkite sausu rankšluosčiu, tuoj pat šiltai apsirenkite ir aktyviai pajudėkite, kad greičiau sušiltumėte“, – perspėja pašnekovė.

Šeimos gydytoja pataria prieš maudynes, ypač vėsesniame vandenyje, gerai pasimankštinti, padaryti apšilimą, kad neištiktų raumenų, dažniausiai kojų, mėšlungis – t. y. staigus ir skausmingas raumens susitraukimas.

„Raumenų mėšlungį taip pat gali provokuoti ir organizmo dehidratacija (skysčių trūkumas), nevisavertė mityba, tokių mikroelementų kaip kalcis, magnis, kalis trūkumas, vitaminų, ypač B grupės, trūkumas organizme. Jeigu vis tik taip atsitinka, tai sutrauktą mėšlungio vietą reikėtų stipriai pamasažuoti“, – pataria ji.

J. Valiukienės teigimu, svarbiausia prieš maudantis yra įvertinti savo jėgas, sveikatos būklę, o jeigu turite nusiskundimų savo sveikata, tai prieš pradedant džiaugtis maudynių malonumais visada pasitarkite su savo šeimos gydytoju.

Svarbus ne tik laikas, bet ir fizinis pasirengimas

Lietuvos plaukimo federacijos viceprezidentė ir Lietuvos sporto universiteto docentė dr. Ilona Judita Zuozienė pastebi, kad maudynių sezono šiemet ilgai laukti nereikės – jis prasidės greitai, nors įprastai Lietuvoje jis pradedamas birželio 15 d. „Oficialiai maudynių sezono pradžią skelbia paplūdimių gelbėtojų tarnybos. Šią informaciją jos derina su savivaldybėmis, Visuomenės sveikatos centrais. Šios struktūros įprastai ir rūpinasi visa prevencine veikla paplūdimiuose ir visuomenės informavimu apie saugų elgesį prie vandens“, – teigia ji.

Kalbant apie saugią maudynių sezono pradžią, svarbu paminėti ne tik tinkamo tam laiko pasirinkimą, bet ir fizinį pasiruošimą bei atsargumą. Pasaulinė sveikatos organizacija atkreipia dėmesį į vis dar didelę skęstamumo problemą, ypač tarp vaikų, kuri neretai tampa ir mirties priežastimi. Nuskendimai yra antra pagal dažnumą vaikų iki 14 metų nesmurtinių traumų mirties priežastis. Vienintele dažnesne mirties priežastimi šioje amžiaus kategorijoje laikomos žūtys transporto įvykiuose.

„Lietuvoje absoliutūs skendimų atvejai nuo 2010 metų tendencingai mažėja. Tačiau, lyginant su kitomis stiprią ekonomiką turinčiomis šalimis, vis dar išlieka didelis“, – pastebi Lietuvos plaukimo federacijos viceprezidentė.

2010 m. buvo fiksuojama net 319 nuskendimo atvejų, kurių skaičius beveik kasmet žymiai sumažėdavo. Praėjusių metų duomenimis, šis skaičius sumažėjo iki 187.

Lietuvos plaukimo federacija 2016-2017 metais visus metus Lietuvos baseinuose vykdė nacionalinę antrokų 32 pamokų mokymo plaukti programą „Mokėk plaukti ir saugiai elgtis vandenyje".

Pavasarį planuojama masinė akcija „Ar tu plauki?" Akcijos organizatorius – Lietuvos vaikų ir jaunimo centras kartu su Lietuvos plaukimo federacija, LR Švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos savivaldybių asociacija. Akcijos tikslas – vaikų ir jaunimo plaukimo įgūdžių įvertinimas.