Regėjimo trūkumų iš pradžių patys nepastebime

Kada metas susirūpinti savo akimis ir regėjimu? Akių klinikos „Lirema“ chirurgė ir oftalmologė Simona Stech pabrėžia, jog pirmieji požymiai gali būti skirtingi priklausomai nuo amžiaus grupės. Nepaisant to, kai kurie simptomai gali būti atpažįstami įvairiose amžiaus grupėse, pavyzdžiui, jeigu blogėja matymas abejomis arba viena akimi, jei nepadeda naujai įsigyti akiniai arba nebetinka seni akiniai, kurie anksčiau buvo tinkami.

„Pirmiausiai tėvai turėtų atkreipti dėmesį į vaikų akių padėtį, ar jos nežvairuoja. Vaikai nelinkę pasisakyti ir kalbėti apie savo regėjimą, nes ir patys tiksliai nežino, kas šiuo atžvilgiu yra normalu, o kas ne. Rekomenduojama vykdyti kontrolę: vienerių, trejų ir šešerių metų vaiką profilaktiškai nuvesti pas akių gydytoją nepaisant to, jog vaikas apie tai nekalba ir niekuo nesiskundžia“, – aiškina S. Stech.

Oftalmologė pabrėžia, jog vaikai patys dažnai net nepastebi savo regėjimo trūkumų, tačiau vis tiek yra svarbi kontrolė. Jei ji nevykdoma, vėliau gali išsivystyti vadinamoji „tinginė akis“, todėl ypač svarbu pasirūpinti, kad nesivystytų žvairumas ir būtų kuo geresnis matymas dar ankstyvoje vaikystėje.

Mergaitė prie ekrano
Foto: Fotolia

„Noriu pabrėžti, jog vyresniems vaikams, dažniausiai paauglystėje, kartu su jais toliau auga akis ir pradeda vystytis trumparegystė, blogėja matymas. Jeigu jie gali pasakyti, kad vaizdas blogiau matosi, liejasi į tolį, svarbu eiti pas gydytoją. Svarbiausia rekomendacija visiems paaugliams – šviesiu paros metu lauke praleisti 2-3 valandas per dieną. Tai įrodyta mokslo ir yra rekomenduojama visame pasaulyje“, – teigia ji.

Akių mankštos ir pratimai regėjimui gerinti – beverčiai

S. Stech įsitikinusi, jog šiandien akių mankštos ir pratimai, kadaise skirti prastą regėjimą turintiems žmonėms, yra beverčiai ir nėra prasmės jais užsiimti.

„Šiuolaikinėje medicinoje požiūris į akių mankštas yra labai pasikeitęs. Mūsų tėvai ir tėvų tėvai specialius pratimus akims darydavo netgi profilaktiškai, tačiau mokslas daug dirba šiuo klausimu ir įrodo, jog „tikrajai“ trumparegystei pratimai nepadeda. Negalima tikėtis, kad kažkokie pratimai padės – trumparegystė yra įprastai neišgydoma ir jokios mankštos šiuo atžvilgiu padėti negali“, – aiškina pašnekovė.

Oftalmologės teigimu, pratimais gali būti gydomi tik akomodacijos spazmai, kurių maišyti su trumparegyste negalima. Akomodacijos spazmus lemia nuolatinė įtampa, kuomet spazmuodama akis atkuria neryškų vaizdą į tolį, tačiau atpalaidavus spazmą pratimais arba lašais matymas pagerėja. Kita vertus, kuomet akis auga, ilgėja, keičiasi jos parametrai anatomiškai, šio ilgėjimo jokie pratimai nesustabdo ir jokios įtakos tam neturi.

Akys
Foto: Fotolia

„Kiti nenori nešioti akinių, nes šie kasmet stiprėja ir juos reikia dažnai keisti. Vėlgi mokslo įrodyta, kad jauno žmogaus akiniai privalo būti maksimaliai geri ir su jais reikia matyti labai gerai. Nėra taip, kad stipresnių akinių dėjimas verčia akį ir toliau augti. Augti ją verčia iš arti skaitomas smulkus tekstas“, – tikina S. Stech.

Norint išvengti regėjimo silpimo, profilaktiškai svarbu lauke praleisti 2-3 valandas ir dirbti kuo natūralesnio apšvietimo darbo sąlygomis. Jeigu dirbama prie lango, pro jį turi patekti natūrali šviesa, o jeigu už lango jau yra tamsu, turi būti naudojamas ne tik lokalus, bet ir bendras patalpos apšvietimas.

„Noriu paminėti ir tai, dėl ko žmonės neapsilanko pas gydytojus ir neretai dėl to apanka. Akių hipertenzija – dažniausiai visiškai besimptomė būklė, susijusi su rizika susirgti gliaukoma. Gliaukoma yra progresuojanti liga, kuomet pasikeičia matymo funkcijos ir simptomai dažniausiai atsiranda tik vėlesnėse stadijose. Dėl to vyresniems nei 40 metų žmonėms rekomenduojama dažniau profilaktiškai pasitikrinti akių spaudimą“, – teigia oftalmologė.

Trumparegystė progresuoja ir dėl vitamino D trūkumo

Anksčiau akių priežiūros specialistai rekomenduodavo stengtis kuo mažiau laiko praleisti prieš kompiuterio, telefono ar televizoriaus ekraną, tačiau šiuolaikinis požiūris kardinaliai pasikeitė ir šiuo atžvilgiu siūlo kitokius sprendimus pasirūpinti akimis.

„Normalu, kad mes visi sėdime prieš didelius ir mažus ekranus. Nors nebėra griežto nustatymo, kiek laiko prieš juos galima praleisti, vaikams rekomenduojama tam skirti apie valandą laiko su pertraukomis ir ne lauko sąskaita. Suaugusieji turėtų padaryti pertraukas kas 15 minučių, jų metu nebežiūrėti į ekraną, pabūti užsimerkus, pamirksėti, tačiau akių nesukioti ir netrinti. Galime pailsėti užsimerkę porą minučių ir toliau dirbti – taip sudrėkiname akies paviršių, nes ilgai žiūrint į ekraną atprantame mirksėti“, – aiškina S. Stech.

Kompiuteris
Foto: RIA / Scanpix

Ilgai dirbantiems priešais kompiuterio ekraną oftamologė rekomenduoja naudoti drėkinančius akių lašus, kurie apsaugos nuo akių polinkio parausti bei padės išvengti smėlį primenančio jausmo. Taip pat S. Stech primena, jog norint turėti gerą regėjimą nepakanka galvoti vien apie akis ir svarbu rūpintis visu organizmu.

„Organizmas – tai sistema, kuri funkcionuoja visa kartu. Turime palaikyti sveiką gyvenimo būdą, rūpintis, ką valgome, užsiimti aktyvia fizine veikla, vartoti maisto papildus, vitaminus. Pavyzdžiui, dėl vitamino D trūkumo silpnėja akies paviršiaus imuninė funkcija, atsiranda pakitimai akyse, geltonosios dėmės, galimas degeneracijos atsiradimas arba aktyvėjimas. Taip pat nustatyta, jog vitamino D trūkumas vaikystėje taip pat lemia ir trumparegystės formavimąsi ir progresavimą“, – vardina oftalmologė.

Ekrano skleidžamos bangos suardo ašarų plėvelę

Tuo metu optikos „Senoji pelėda“ gydytoja oftalmologė Angelė Didžbanienė perspėja susirūpinti savo akimis tuomet, kai pablogėja matymas į tolį ar iš arti, atsiranda neįprastų reiškinių, tokių kaip migla, drumstys, perštėjimas, niežėjimas ar raibuliavimas akyse. Tuomet geriausia kreiptis į akių ligų gydytoją.

Telefonas

„Pagerinti regėjimą galime rūpindamiesi sveika gyvensena, tinkamai suderinę darbą ir poilsio režimą. Taip pat didelę reikšmę mūsų regėjimui turi pilnavertė, subalansuota mityba“, – vardina ji.

Anot A. Didžbanienės, dirbantiems įtemptą darbą nuolat žiūrint į ekraną, gelbsti akių obuolių mankšta. Ji visai paprasta – tiesiog dirbant prie monitoriaus kas 30-40 minučių reikia sukaupti žvilgsnį ir žiūrėti į tolį 10-15 sekundžių, tuomet atsipalaiduoja akių raumenys.

„Jeigu keletą minučių padarysime akių obuolių mankštelę iš lėto suvesdami akių obuolius link nosies, į dešinę, po to į kairę, tada pasuksime ratus į vieną, ir kitą puses, tai ne tik atpalaiduosime akių obuolių raumenis, bet ir pagerinsime kraujotaką“, – tikina ji.

Gydytoja oftalmologė pabrėžia, jog ilgai dirbant prie monitoriaus, jo skleidžiamos bangos suardo ant ragenos esančių ašarų plėvelę, akis lieka „nuoga“. Tuomet jaučiamas perštėjimas, niežulys rausta akys.

A. Didžbanienės teigimu, nuo to apsaugotų akiniai ir dažnas mirkčiojimas, dirbtinės ašaros. O svarbiausia – nedidelės pertraukėlės. Vaikams geriausias vaistas yra ilgesnis buvimas lauke, apie 2-3 valandas kasdien.