Kompleksinė problema

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos duomenimis, 2011 m. tūkstantis Lietuvos gyventojų per dieną suvartodavo 874 vaistų dozes. Nepaisant gyventojų skaičiaus mažėjimo šalyje suvartojamų vaistų skaičius nuo to laiko nesumažėjo, nes šiandien tūkstančiui gyventojų jau tenka 1056 dozės. Taigi vidutiniškai Lietuvos gyventojas kasdien išgeria daugiau kaip vieną vaisto dozę – penktadaliu daugiau nei prieš penkerius metus, teigiama pranešime spaudai.

„Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Jolitos Skinderskienės teigimu, specialistai mato vaistų vartojimo augimą, bet problema esą kompleksinė ir vieno atsakymo, kodėl taip vyksta, nėra.

„Augančio vaistų suvartojimo priežasčių galime ieškoti besikeičiančioje šalies demografijoje. Vyresnio amžiaus žmonių skaičius auga, ilgėja vidutinė gyvenimo trukmė, o vyresnis žmogus visuomet vartoja daugiau vaistų, nes gerokai padažnėja lėtinių ligų, atsiranda sąnarių, virškinimo, širdies kraujagyslių problemos“, – aiškina J. Skinderskienė.

Tačiau per penkerius metus demografinė situacija nepasikeitė taip radikaliai, jog galėtume visą vaistų vartojimo kilimą priskirti vien jai. Specialistės teigimu, daugiau vartoti šiais laikais yra linkę visi gyventojai, o tai patvirtina ir statistika. Blogiausia tai, jog vidurkį iškelia neatsakingas ar savavališkas vartojimas.

„Žmonėms lengviau išgerti tabletę nei keisti gyvenseną, daugiau sportuoti, gerti daug vandens ir sveikiau maitintis. Būtinas geresnis švietimas apie sveiką gyvenseną, nes ji gali užkirsti kelią daugeliui sutrikimų daug anksčiau nei vaistas“, - pažymėjo J. Skinderskienė.

Pavojingiausias – neatsakingas vartojimas

„Gintarinės vaistinės“ specialistė pabrėžė, jog egzistuoja ir kita statistikos pusė – didesnis vaistų vartojimas nebūtinai reiškia prastesnę gyventojų sveikatą. Vienas savimi besirūpinančios visuomenės bruožų yra noras sveikai gyventi.

„Realybė tokia, kad kuo labiau išsilavinusi visuomenė, tuo didesnis joje vaistų vartojimas. Kasdien daugėja skirtingų preparatų, informacijos apie jų poveikį. Net ir senstančioje visuomenėje visi nori jaustis gerai, o šiandien tam yra užtektinai galimybių, saikingai vartojant specialistų rekomenduotus preparatus“, - aiškino vaistininkė.

Pasak jos, kur kas daugiau nerimo kelia tai, kad neretai norėdami patys pasirūpinti gera savijauta, žmonės tai daro neatsakingai, nepagalvoja, kad tam tikros vaistų kombinacijos gali sveikatos būklę pabloginti, sustiprinti šalutinį vaistų poveikį.

„Labai rimta problema yra piktnaudžiavimas vaistais. Tai ypač pastebime dabar, greitai keičiantis orams. Tarkime, vos pajutę ligos simptomus žmonės nori griebtis antibiotikų, visi stengiasi pasveikti tuojau pat, bet imunitetas veikia ne taip paprastai, jam reikia laiko, duoti galimybę organizmui apsisaugoti“, - aiškina J. Skinderskienė.

Be to, šiandien žmonės įpratę pirkti ir vartoti daugiau, negu reikėtų – vaistininkė pastebi, jog jau įprasta sulaukti vaistus išmetančių klientų, kurie nusiperka gerokai per daug, o tuomet vaistus arba vartoja per ilgai, arba išmeta. Dar blogiau, jei vaistai perkami dar net nepradėjus sirgti.

Skaičiuojama, kad 6 proc. pacientų visame pasaulyje susikuria papildomų sveikatos sutrikimų, vienu metu vartodami kelis nederančius vaistus. Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės, būtina nepamiršti, jog už vaistų vartojimą dažnai esame atsakingi patys, tačiau visada galime konsultuotis su gydytojais, vaistininkais, aiškintis, kaip vaistai dera tarpusavyje.

„Svarbiausia, kad kiekvienas vaistas būtų vartojamas tada, kai reikia, taip kaip paskyrė gydytojas, kad juo nebūtų piktnaudžiaujama. Jei žmogus tiksliai nežino, kuo, kaip ir ar reikia gydytis, būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku – mes visada galima pasirengę patarti“, – pabrėžė J. Skinderskienė.