Mėgstami natūralistų ir net saugo nuo vėžio
Grikiai yra beveik vienintelis produktas, kuris nebuvo genetiškai modifikuotas, sako sveikos gyvensenos entuziastė A. Zizas. Juose nėra nitratų, pesticidų ir kitų cheminių medžiagų, nes jie lengvai auga be žmogaus įsikišimo, turi natūralią apsaugą nuo piktžolių ir kenkėjų, todėl, pasak pašnekovės, nėra poreikio juos apdoroti chemija, o tai svarbu visiems, kurie rūpinasi sveikata ir ekologija.
A. Zizas aiškina, kodėl grikiai naudingi žmogaus organizmui: „Juose gausu geležies, kalcio, kalio, fosforo, vario, jodo, cinko, boro, fluoro, molibdeno, kobalto, vitaminų B1, B2, B9, PP, vitamino E. Taip pat grikiuose yra amino rūgščių, skaidulų, fosfolipidų ir omega-3 riebalų rūgščių. Vitaminas PP stiprina kraujagyslių sieneles, B grupės vitaminai yra būtini normaliai nervų sistemos veiklai. Vitaminas PP (dar vadinamas niacinu) yra priskiriamas prie vaistų, kurie padeda užkirsti kelią trombų susidarymui, normalizuoja cholesterolio apykaitą, apsaugo nervų, širdies kraujagyslių sistemas. Visų šių medžiagų derinys lemia tai, kad šios kruopos, be abejonės, vienos sveikiausių.“
Pašnekovė aiškina, kad dėl sudėtyje esančių flavonoidų grikiai apsaugo nuo vėžio, slopina navikų augimą. Taip pat valo kraujagysles nuo blogojo cholesterolio, mažina trombozės riziką. Svarbu tai, kad grikiai stabilizuoja cukraus kiekį kraujyje: suvalgius šių kruopų cukraus kiekis kyla labai lėtai, todėl nesukelia energijos šuolių ir ilgam suteikia sotumo jausmą.
Mitybos programas sudarinėjanti sveikos gyvensenos entuziastė pabrėžia, kad grikiai – geležies šaltinis: „Šimte gramų kruopų yra 2,20 mg geležies, o tai sudaro 27,5 proc. žmogaus dienos normos. Tai jau nemažai, o geležis yra gyvybiškai svarbi medžiaga, kuri teigiamai veikia visus medžiagų apykaitos procesus. Geležies trūkumas sukelia mažakraujystę, imuniteto, centrinės nervų sistemos veiklos sutrikimus. Nors mūsų organizmas pats geba reguliuoti geležies pasisavinimą ir jo palaikymą organizme, tačiau intensyviai sportuojant organizme mažėja geležies kiekis, todėl svarbu nuolat pildyti jo atsargas“, - aiškina A. Zizas.
Sportuojantiems: jei ne dėl baltymų, tai dėl magnio
Sporto medicinos gydytojas J. Jankauskas aiškina, kad grikiai yra daug vertingesni už kviečius ar kitas kruopas, iš kurių gaminami balti miltai, nes neturi baltymo gliuteno: „Nors jautrumas ar netoleravimas gliutenui nėra labai dažnas atvejis, tačiau yra žmonių, kuriems aktualus šios medžiagos vengimas. Jiems tinkami visų rūšių grikiai, panaudoję grikių miltus jie gali išsikepti blynų, nepatirdami ligos komplikacijų.“
Taip pat J. Jankauskas akcentuoja skaidulinių medžiagų gausą grikiuose. Jis teigia, kad didžiąją dalį kruopose esančių angliavandenių sudaro būtent skaidulos, kurios labai svarbios virškinimui, reguliuoja cukraus kiekį kraujyje, valo žarnyną, reguliuoja jo rūgštingumą, apsaugo nuo vidurių užkietėjimo ir padeda palaikyti sveiką kūno svorį.
Aktyviai sportuojantiems žmonėms dažnai svarbi maistinė medžiaga – baltymai. Medikas aiškina, kad šimte gramų kruopų yra 10 g baltymų, tačiau jie nėra patys naudingiausi sportininkams: „Didžioji dalis baltymų iš grikių net nebus pasisavinta, nes jie turi gana žemą bio-prieinamumą, kas rodo, kad tik nedidelė amino rūgščių dalis gali būti naudojama organizmo. Tad vartoti didelį kiekį grikių tikintis surinkti daug baltymų – neverta.“
Jei ne dėl baltymų, tai dėl magnio sportuojančiųjų racione grikiai – būtini. „Dažnai tenka konsultuoti sportininkus, todėl pastebėjau, kad žmonės, kurie reguliariai vartoja grikius, rečiau patiria mėšlungį. Šiuos nemalonius raumenų spazmus išgyvena sunkiai sportuojantys arba didžiąją dienos dalį ant kojų praleidžiantys asmenys. Kuo grikiai susiję su mėšlungiu? Paprasta – mėšlungis atsiranda dėl metabolitų susikaupimo, kai jie nespėja „išsivaikščioti“ iš raumens. Jie kaupiasi, kai organizme trūksta medžiagų, kurios atsakingos už greitą jų pašalinimą. O grikiai turi gana didelį kiekį magnio, kuris yra vienas svarbiausių mikroelementų, padedančių išvengti mėšlungio“, - sakė sporto medicinos gydytojas.
Per didelis kiekis virsta riebalais
Dėl šių kruopų vartojimo J. Jankauskas nėra griežtas, tačiau primena apie saiką. Jo teigimu, per dieną suaugusiam aktyviai nesportuojančiam žmogui užtenka 100 g grikių. Tik didelis fizinis krūvis galėtų leisti didesnį kiekį, kadangi angliavandeniai, kurių gausu grikiuose, reikalingi kaip energijos šaltinis sportuojant, o jų perteklius, net jei gaunamas iš sveikųjų grikių, organizme vis tiek virs energijos atsargomis riebalų pavidalu. Tačiau verta paminėti, kad grikiai yra sotūs ir nekaloringi, tad nėra didelės rizikos jų „padauginti“.
A. Zizas, socialiniuose tinkluose garsėjanti savo sveikos mitybos receptais, aiškina, kad ruošiant grikius svarbiausia juos gerai praplauti: „Skalaukite tol, kol vanduo pasidarys skaidrus. Taip pat atkreipkite dėmesį, kad nebūtų pašalinių produktų, akmenukų ar nešvarumų. O gaminimas priklauso nuo jūsų fantazijos – galima virti arba tiesiog užplikyti. Jei norite, galite iš pradžių juos apkepinti, kad kruopos būtų birios.“
A. Zizas primena, kad kuo mažiau apdorojami grikiai, tuo daugiau maistingųjų savybių išsaugoma. Ji pateikė labai paprastą receptą su grikių kruopomis.
