Žmonės darosi sąmoningesni

Ketvirtadienį DELFI tiesioginėje konferencijoje dalyvavusios akcijos DAROM vadovė K. Baranovaitė ir DAROM partnerė, padangų tvarkymo ekspertė Danguolė Butkienė sakė, jog norint, kad mūsų šalis būtų tvarkinga ir joje būtų jauku gyventi, svarbiausia yra gyventojų sąmoningumas ir kultūra.

„Mūsų namai - ne tik tos sienos ir ne tik tas kiemas, kuriame mes gyvename. Turime suvokti, kad namai yra visa Lietuva, kad tai yra mūsų kraštas. Ir jei mes tikrai kiekvienas su meile pasižiūrėsim, tai ir tą šiukšlintoją galime sudrausminti, ir patys nešiukšlinti“, – mano D. Butkienė.

Po truputį lietuvių sąmoningumas auga. Kaip teigia K. Baranovaitė, kasmet per DAROm akciją surenkama vis mažesni kiekiai atliekų. Anot jos, vidutiniškai skaičius kinta nuo 2 iki 3 tūkst. tonų atliekų. Ji taip pat džiaugiasi, kad DAROM iniciatyvą palaiko ir šalies vadovai.

„Labai džiaugiamės, kad dar ketvirtadienį mūsų akciją atidarė prezidentė, pasodindama kelis medelius. Taip pat veikiausiai sulauksime Premjero šį šeštadienį. Ko gero, jis tvarkysis savo apylinkėse. Akcijoje turėtų dalyvauti ir Seimo pirmininkas, jis taip pat tvarkysis savo apylinkėse. Šiais metais planuojama surinkti apie 2 tūkst. tonų atliekų. Paprastai yra surenkama apie 2 – 3 tūkst. tonų atliekų. Kad skaičius turėtų išaugti, nemanau, nes atliekų vis dėlto tendencingai mažėja“, – komentuoja DAROM vadovė.

DAROM akcija ne tik atliekoms rinkti

Šiemet DAROM dalyvaus visos Lietuvos savivaldybės. K. Baranovaitė sako, kad vidutiniškai vienoje savivaldybėje būna apie 50 tvarkymosi taškų. Planuojama sulaukti apie ketvirčio milijono dalyvių. Anot jos, sunku pasakyti, kuris miestas aktyviausias, tačiau ji labai džiaugiasi miestų ir miestelių didele iniciatyva tvarkyti aplinką.

„Susirenka bendruomenės, mokyklos ir tvarkosi ne ką mažiau nei didieji miestai. Dalyvauja visi, bet paminėčiau Klaipėdą, kuri kasmet surenka didelį kiekį atliekų ir kaskart vis kažkaip įdomiai paįvairina akciją. Šiais metais net finalinis DAROM koncertas vyks Klaipėdoje“, – pasakoja K. Baranovaitė.

DAROM vadovė vardija, kuo šiųmetė tvarkymosi akcija skiriasi nuo prieš tai buvusiųjų.

„Pačios akcijos skirtumas nuo praeitų metų yra šimto piliakalnių tvarkymas. Labai kviečiame paminėti piliakalnių metus, tvarkant per 100 piliakalnių, nuo kurių liepos 6 dieną giedosime Lietuvos himną. Be to kartu su DAROM akcija startuoja ir nauja iniciatyva – „Darom 1000 projektų“. Kviečiame tiek individualius asmenis, tiek įmones, mokyklas, darželius teikti savo projektus. Jie gali būti įvairių sričių: kultūriniai, sportiniai, vystantys socialinį dialogą. Jie skirti vystyti bendruomeniškumą, todėl ir yra tokie įvairūs. Mūsų puslapyje bus suteikta platforma, kur tie projektai bus pasiekiami kiekvienam. Šių metų naujiena yra organizuojamas žygis DAROM akcijos metu, kuriame žygeiviai sportuodami rinks ir atliekas“, – teigia pašnekovė.

Mažėja butelių, bet daugėja padangų

DAROM vadovė K. Baranovaitė akcentuoja, kad pastaruoju metu pastebimas bešeimininkės stiklinės ir plastmasinės taros mažėjimas. Pokyčiai vyksta dėl tikrai efektyvios užstato sistemos. Tačiau kaip nebe didžiausią problemą pašnekovė įvardija padangas.

DAROM partnerė ir padangų tvarkymo ekspertė D. Butkienė sako, kad pagrindinė problema yra spraga įstatymuose.

„Padangų platinimo verslas yra neatsakingas. Tas teršėjas, kuri išmeta, jis galbūt net ir nežino, kaip teisingai atsikratyti padangų atlieka. Padangų tvarkymą turi organizuoti padangų platintojai, jau trys metai, kai tai įteisinta. Ir kiekvienas padangų platintojas privalo informuoti, kur galima palikti padangų atliekas neteršiant gamtos. Ir visus vartotojus kviečiu nevežti į mišką, o grąžinti pardavėjui. Pardavėjas privalo priimti tokį patį kiekį, kokį pardavė. Jeigu žmogus turi pirkimo-pardavimo dokumentą, to jis gali reikalauti. Jeigu tokia tvarka iš tiesų būtų, tai mes matytume rezultatą. Tačiau dabar padangomis prekiauja kas tik nori ir kur nori“, – aiškina D. Butkienė.

Tačiau čia įstatymų neatitikimai nesibaigia. „Įstatymas draudžia automobilių remonto dirbtuvėms už padangų eksploataciją prašyti pinigų. Tačiau socialiai servisai irgi turi apsiginti nuo netvarkingų pardavėjų. Servisai mokesčio imti negali, bet padangų tvarkytojai iš jo mokestį ima. Todėl ir jis turi iš kažko padengti tą skirtumą. Manau, kad šią problemą galima išspręsti servisui informuojant vairuotoją, kad permontuotas senas padangas jis turi nuvežti padangų pardavėjui. Ir patiems servisams bus lengviau dirbti, nes jie yra labai kontroliuojami, stebimi jų atliekų kiekiai“, – dar vieną problemą įvardija pašnekovė.

Turi pasirūpinti prekybininkai

Perkantiems ir pardavinėjantiems padangas turguje taip pat reiktų sunerimti. Pasak D. Butkienės, tokie pardavėjai dažnai padangomis prekiauja nelegaliai, nemoka taršos mokesčio ir nusikrato padangų eksploatacijos po jų nusidėvėjimo atsakomybės.

„Panaudotos padangos yra dar labiau apmokestintos. Parduotuvėse tokia informacija jau skelbiama, bet turguje, kur parduodama daug panaudotų padangų – dar vangiai. Turguose prekiaujantys yra pamiršti. Jie paprastai prekiauja su patentais, nemoka taršos mokesčio, o tvarkyti turime mes visi. Vadinasi, tuo metu lyg ir mažesnę kainą sumokame, tačiau kiek mūsų mokesčių pinigų vėliau panaudojama būtent tokių bešeimininkių atliekų sutvarkymui“, – aiškina ekspertė.

Tie, kurie namuose ne vieną porą padangų ir nori jas tvarkingai išmesti, D. Butkienė siūlo nuvykti į kiekviename mieste esančias padangų surinkimo aikšteles. Būtent ten reikia palikti nebereikalingas padangas. Ekspertė sako, kad jokiu būdu negalima jų atsikratyti pamiškėje ar pakelėje.

Būtina didesnė kontrolė

Tačiau yra būdas, kaip suvaldyti šiukšlintojus ir visus, kurie linkę nelegaliai atsikratyti padangų. Ir DAROM vadovė Kristina Baranovaitė, ir padangų tvarkymo ekspertė D. Butkienė sako, kad pagrindinis problemos sprendimo būdas – didesnė kontrolė, o tai, pasak D. Butkienės, padaryti paprasta.

„Kiekviena įmonė turi vesti atliekų susidarymo žurnalą. Todėl jeigu daroma kažkokia pastato rekonstrukcija, vadinasi, pas juos susidarė statybinė atlieka, kuri turi būti įtraukta į žurnalą ir nurodyta, kur tas atliekas pristatė. Čia ir yra spraga, kuri leidžia įmonės neužfiksuoti tokių dalykų. Bet galus galima sujungti peržiūrėjus kitus dokumentus, kur fiksuojama, ką įmonė įsigijo. Jei matoma, kad įsigytos statybinės medžiagos, natūralu, kad susidarė ir atliekų. Darbo turi imtis atsakingos kontroliuojančios institucijos“, – aiškina ekspertė.

Pašnekovės pabrėžia, kad nešiukšlinti svarbu ne tik dėl to, kad norima gyventi gražesnėje aplinkoje. Kiekviena atlieka gamtoje daro įtaką įvairiems gamtos procesams ir keičia ne tik gyvūnijos, bet ir mūsų visų gyvenimą.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (8)