Užterštos medienos apdorojimo veikla – pavojus sveikatai ir aplinkai

Anykščių rajono mero Kęstučio Tubio teigimu, savivaldybės administracija šioje veikloje iš pat pradžių matė didelį pavojų. „Kreozotas yra nuodinga medžiaga, kuri pasižymi kancerogeniniu poveikiu. Anykščiuose siekiama kurortinio miesto statuso, o jeigu pradėtume dabar vykdyti kažkokias chemines veiklas, niekada šio statuso nepasiektume“, – piktinasi meras.

Šiuo atžvilgiu meras įžvelgia ir daugiau grėsmių. Anot jo, nėra aišku, kaip eksperimentinė veikla paveiks aplinkinėse teritorijose gyvenančius žmones ir pačią aplinką. „Kreozono, įsiskverbusio į medieną, utilizavimas cheminėmis medžiagomis ir mikroorganizmais yra pavojingas. Apie tai sužinoję žmonės pradėjo rinkti parašus ir stengiasi, kad tokia veikla nebūtų leidžiama. Natūralu, kad mes nežinome, kokių pasekmių turės veiklos metu išsiskiriantis kancerogenas, kuris sukelia vėžinius susirgimus. Tai labai pavojinga“, – pabrėžia sunerimęs meras.

Kęstutis Tubis

Didžiausią nerimą vietiniams gyventojams kėlė tai, kad planuojama vykdyti veikla yra eksperimentinė, o jos poveikis nėra iki galo ištirtas, o jo ištyrimo net nėra reikalaujama. Savo nerimą jie išsakė ir atvykusiems Seimo pirmininkui bei Aplinkos ministrui, prašė palaikymo ir savivaldybės administracijos.

K. Tubis mano, jog užterštos medienos apdorojimo veikla sumažintų ir miesto lankytojų skaičių. „Pasakykite, kas važiuos į kurortinį miestą, kuriame stovi cheminė gamykla? Dėl jos gali kilti ir įvairūs susirgimai, juk kreozonas – nuodas“, – teigia jis.

Aplinkos apsaugos agentūra dar sausio 19 d. buvo priėmusi sprendimą, jog poveikio aplinkai vertinimas šios gamyklos statymui nėra reikalingas. Vis dėlto, balandžio 10 d. pateikta kitokia galutinė išvada ir nuspręsta, jog šiuo atveju poveikio aplinkai vertinimas yra privalomas.
„Pačių institucijų veikla man nelabai suprantama. Iš pradžių duoda vienokią išvadą, o paskui, praėjus keliems mėnesiams ir pradėjus rūpintis gyventojams, pateikia visai kitokią išvadą. Man tai atrodo labai keista“, – stebisi K. Tubis.

Anykščių rajono mero teigimu, gamyklos veiklai vykdyti turėtų būti pasirenkama kita vieta. „Pavojingą veiklą reikia vykdyti tam tikrose teritorijose, kuriose nebūtų paveikiami nei gyventojai, nei kurortas. Visai to uždrausti negalime, nes pabėgius utilizuoti būtina, tačiau tai turi būti daroma vietose, kuriose poveikis aplinkai ir žmonėms minimalizuojamas“, – įsitikinęs jis.

Poveikio aplinkai vertinimas iš pradžių net nebuvo privalomas

Aplinkos ministerijos atstovė Brigita Stankevičiuūtė informavo, jog UAB „Bioversija“ planuojamai eksperimentinei užterštos medienos apdorojimo veiklai Anykščių mieste, vadovaujantis Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priedo 13 punktu, atlikta atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo. Į planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą įrašyta planuojama ūkinė veikla, skirta eksperimentiniam tobulinimui ar bandymui ir nevykdoma ilgiau kaip dvejus metus.

Pabėgiai
Foto: GRYNAS.lt

Aplinkos apsaugos agentūra atrankos išvadą priėmė 2017 sausio 19 d. Pagal atrankos išvadą planuojamai eksperimentinei užterštos medienos apdorojimo veiklai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

Vis dėlto, savivaldybės administracija šios atrankos išvados negavo, nes išsiuntimui buvo nurodytas klaidingas el. paštas. Apie priimtą atrankos išvadą Administracija sužinojo kai planuojamos eksperimentinės užterštos medienos apdorojimo veiklos dokumentų rengėjas kreipėsi į savivaldybę dėl šios informacijos paviešinimo savivaldybės internetinėje svetainėje.

Tik paprašius Anykščių rajono savivaldybės administracijai buvo atsiųsta atrankos išvada iš Aplinkos apsaugos agentūros. Su atrankos išvada savivaldybės administracija nesutiko ir praėjus kiek laiko buvo planuojamas atrankos išvados persvarstymas.

2017 balandžio 10 d. buvo gauta galutinė išvada. Atsižvelgus į tai, jog nėra aišku, ar pradėjus vykdyti planuojamą ūkinę veiklą nebus viršyti nustatyti aplinkos apsaugos normatyvai ir standartai ir ar tai nepažeis kurorto statuso, nuspręsta, jog planuojamai veiklai poveikio aplinkai vertinimas yra privalomas.

Artimiausi gyvenamieji namai nuo planuojamos eksperimentinės veiklos nutolę 125 m atstumu į pietryčius ir apie 160 m atstumu į šiaurės rytus. Artimiausia saugoma teritorija – Anykščių regioninis parkas, nutolęs 170 m atstumu nuo planuojamos eksperimentinės veiklos vietos.

Anykščiai

Susisiekus su UAB „Bioversija“ direktoriumi Virginijumi Petroniu, paaiškėjo, jog šiuo metu apie veiklos vykdymą jis nebegalvoja. „Mes neplanuojame nieko daryti. Ketinome vykdyti eksperimentą, tačiau dabar jau nutraukėme visą veiklą“, – tikina jis.

Aplinkos ministras: gyventojai turi išankstinių baimių

Tuo metu Aplinkos ministras Kęstutis Navickas apskritai nemano, jog užterštos medienos apdorojimo veiklą reikėtų vadinti eksperimentine. „Užterštos, dažytos medienos apdorojimo technologijos ir temperatūriniai režimai jau seniai išbandyti. Labiausiai tikėtina, jog veiklą planuojanti vykdyti įmonė visa tai ir pritaikytų. O tų baimių gyventojai visada turi labai daug“, – pastebi jis.

Aplinkos ministras mano, jog gyventojams svarbu įvertinti ir tai, kad tokia veikla vykdoma pritaikant šių dienų aplinkosaugines technologijas ir nebūtinai yra tokia kenksminga. „Tikrai esama priemonių, kurių poveikis aplinkai mažesnis nei tarša, sklindanti iš bet kurio namo kamino. Gyventojai visada turi tų išankstinių baimių net nelabai žinodami, kas vyksta“, – teigia jis.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Aplinkos apsaugos katedros vedėjas Saulius Vasarevičius sako, jog svarbu pajausti skirtumą, kas yra kreozotas – atlieka ar pavojinga atlieka.

„Vis dėlto kreozotas yra pavojinga atlieka ir jos tvarkymui galioja visai kitokie reikalavimai. Tiesiogiai deginti jų negalima – tai daroma tik pavojingų atliekų deginimo įrenginiuose. Apdorojimas taip pat būna skirtingas – tai gali būti daroma tam tikrais mikroorganizmais, grybais“, – aiškina jis.

Geležinkelis
Foto: Anželika Stackevič

Vis dėlto S. Vasarevičius įsitikinęs, jog tokios veiklos vykdymas bet kuriame kitame krašte taip pat būtų sukėlęs triukšmą. „Technologijos atliekų apdorojimui būna įvairios – vienos švaresnės, kitos purvinesnės. Jeigu toje veikloje tvarkingai diegiamos ir naudojamos naujos technologijos, tokia veikla turi pilną teisę veikti ir aš esu už tai, kad mes tai vystytume. Savaime suprantama, kad jei nevystytume tokių veiklų, atliekų nebebūtų kur dėti. Naujas atliekų perdirbimo veiklas reikia vykdyti ir remti“, – teigia jis.

VGTU Aplinkos apsaugos katedros vedėjo manymu, svarbiausia užtikrinti, jog tokios veiklos būtų vykdomos teritorijose, kuriose gyvena mažiau gyventojų ir kuriose galima tikėtis mažesnės žalos aplinkai. Tam tinkamos pramoninei veiklai skirtos teritorijos. Šiaurinė Anykščių dalis, kurioje buvo ketinama vykdyti eksperimentinę užterštos medienos veiklą, ir yra laikoma pramonine dalimi.