Pumpurai ir žolelės naudingi tiek gaminant gėrimus – arbatas ar žaliuosius kokteilius, tiek vartojami paprastai sukramtant – paprasčiausiai nusiskynus arba jais paįvairinant salotas, kitus patiekalus. Valgant neapdorotus įsisavinama daugiausia ląstelienoje esančių naudingų medžiagų ir vitaminų.

Bijantiems neįprasto skonio labiau tinka arbatos. Tiesa, jas R. Daugelavičius nurodo ruošti ne su verdančiu, o 80 laipsnių temperatūros vandeniu, nes chlorofilas neatsparus verdančiam vandeniui, kuriame, be to, žūsta ir dalis vitaminų. Per arbatas perduodamos subtilesnės gydomosios savybės nei valgant žalius augalus, tačiau, pasak žolininko, naudinga pumpurus ir žoleles vartoti abiem būdais.

Yra ir daugiau paruošimo vartojimui būdų. Taip pat galima gamtos gėrybes rauginti. R. Daugelavičius siūlo tokį receptą: raugintų agurkų ar kopūstų sunka užpilti kiaulpienę, garšvą ir/ar dilgėlę, palaikyti porą valandų ir valgyti. „Rauginti lapeliai dar lengviau įsisavinami, virškinami, išskiria organizme daugiau šilumos. Siūlau kiekvieno valgymo pradžioje suvalgyti šių žalumynų – žymiai geriau veiks medžiagų apykaita virškinant sunkesnius patiekalus“, - aiškina žolininkas.

Po vandenį braido, slogas baido

R. Daugelavičius padeda suprasti, kokie pumpurai tinkami valgymui: „Žmogaus kūnui tinka minkštieji pumpurai, neturintys lipnumo dėl nedidelio smalų kiekio. Tai būtų liepos, juodųjų serbentų, aviečių pumpurėliai. O štai tuopos pumpurai limpa, todėl nėra valgomi."

Valgymui tinkami gluosnių, žilvičių, karklų, blindės, kriaušės, vyšnios, liepos, beržo, juodųjų serbentų, drebulių pumpurai. Juose, sako žolininkas, sukaupta didžiulė gyvybinė energija, kuria tikrai verta pasinaudoti paprasčiausiai nusiskynus keletą pumpurėlių ir sukramčius.

Gluosnių, žilvičių, karklų ir blindės pumpurai ir žiedai, vadinamieji kačiukai, yra ypatingai naudingi. „Šie medžiai auga drėgnose vietose, mėgsta vandenį, todėl padeda reguliuoti vandens apykaitą mūsų organizme: plaučių gleivių, limfos tekėjimą, gydo slogas ir susijusias ligas. Ne veltui yra patarlė „Po vandenį braido, slogas baido“, - liaudies išmintį primena žolininkas.

Stebuklingais neretai vadinami ir juodojo serbento pumpurai: „Šie pumpurėliai stiprina nervų sistemą ir padeda ištverti stresą.“

Apie juodųjų serbentų pumpurų naudą kalba ir J. Balvočiūtė: „Genint serbentus patariu surinkti visus pumpurus, sudžiovinti ir dėti į arbatas. Jų daug nereikia, iki 10 sutrintų džiovintų pumpurų porcijai. Išgėrus arbatą tuos pumpurus suvalgykite. Juos reikia sutrinti, nes žvyneliai trukdo išsilaisvinti medžiagoms. Ši arbata, gausi vitaminų ir mikroelementų, gerina medžiagų apykaitą, inkstų, kasos darbą.“

Liepų pumpurai, pasak žolininkės, veikia nuo gastrito, padidėjusio rūgštingumo. O pušų, eglių pumpurai padeda nuo kosulio ir nusilpus organizmui. „Pumpurai patys kuria gyvybę, todėl ir turi gyvybę palaikančių medžiagų“, - sako J. Balvočiūtė.

Labai naudingi drebulių pumpurai. Juose gausu salicilatų, kurie gydo uždegimus, padeda sąnariams. Drebulių pumpurų galima įsidėti į kasdienę arbatą, ypač žiemos metu.

Lapeliai mūsų sveikatai

Greitai iš žemės išdygs pirmieji augalų lapeliai. Pasak R. Daugelavičiaus, naudingiausios piktžolės – kiaulpienė, garšva, dilgėlė. Jų pirmieji lapeliai net 7 kartus naudingesni už vasarinius ir gydo įvairias ligas, švarina kraują, gerina kraujotaką. „Siūlau plakti su vandeniu ar kitaip kūrybiškai panaudoti gaminant maistą ir suvalgyti kuo didesnį kiekį. Jaunos dilgėlės nedidina kraujo krešumo – jas galima drąsiai vartoti. Be to, galima visas paminėtas piktžoles maišyti ir vartoti kartu", - aiškina žolininkas.

R. Daugelavičius siūlo žoleles ir pumpurus drąsiai skinti kolektyviniuose soduose, pievose, miškuose. Ko nederėtų imti į burną, tai – dekoratyvinių augalų ir gėlių. Be to, jei nusiskynę žalumyną pajuntate deginantį skonį arba lipimą prie dantų, tuoj pat išspjaukite.

Iš arbatų, pasak žolininko, kovo ir balandžio mėnesį pačios naudingiausios yra juodojo serbento žievės bei kačiukų arbatos. Žievę, kuri gelbsti nuo streso, plikyti verdančiu vandeniu, o kačiukus, kurių arbata skystina kraują, veikia prieš peršalimus ir virusines ligas, užpilti maždaug 80 laipsnių vandeniu.

J. Balvočiūtė rekomenduoja pradėti dairytis vaistinės česnakūnės, raktažolių, minėtų garšvų, dilgėlių ir garšvų lapų, nusiskinti vyšnios ir juodųjų serbentų pirmųjų lapelių ir jais gardinti pavasarines salotas. Kiekį nustatyti padės pats organizmas – jei įdėsite per daug, bus neskanu ir kūnas atstums. „Pabandyti tikrai verta, nes bundančios gamtos gėrybės mūsų kūną veikia tiesiog stebuklingai“, - sako J. Balvočiūtė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (58)