Sulos nauda sveikatai
Pirmoji priežastis pasimėgauti sula - mažesnis noras valgyti. Suloje esanti natūrali saldi medžiaga ksilitolis yra ypatinga tuo, kad turi daug žemesnį glikemijos indeksą nei paprastasis cukrus ar vaisių gliukozė, kurios apstu citrusinių vaisių sultyse. Pats ksilitolis dažnai naudojamas maisto pramonėje kaip saldiklis. Jis tinka sergantiems diabetu ar turintiems viršsvorį. Paprastose sultyse yra daug gliukozės, kuri turi aukštą glikemijos indeksą ir gali padidinti riziką nutukti, pakelti cukraus lygį kraujyje. Beržų sula tokio efekto beveik neturi, būtent todėl ją saikingai vartoti gali net sergantys diabetu, aiškina specialistas.
Organizmui gaunant suloje esančio ksilitolio skrandis išskiria daugiau sulčių, suaktyvėja tulžies pūslės veikla, stimuliuojamas seilių išsiskyrimas, taip išsprendžiama burnos sausumo problema, stabdomas rūgščių poveikis, atitaisomas beprasidedantis dantų emalis – ksilitolį neretai rekomenduoja stomatologai, kadangi jis naikina burnos mikrobus, todėl įeina į kai kurių dantų pastų ir kramtomųjų gumų sudėtį.
1997 metais publikuotas tyrimas atskleidžia, kad saponinai mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Saponinų yra beržų pumpuruose, lapuose, suloje. Saponinai „suriša“ tulžies sekretą ir neleidžia pasisavinti cholesteroliui.
A. Sujeta prabrėžia, kad bene didžiausia beržų sulos nauda yra kepenų dektoksikavimas. 2012 metų mokslinė analizė parodė, kad būtent šiaurės europiečiams beržų sula - puikus gėrimas norint sumažinti kepenų intoksikaciją, tikina specialistas ir pamini, kokių medžiagų yra suloje: vario, geležies, chromo, mangano, cinko, natrio, magnio, kalcio, kalio ir 1 - 2 proc. cukraus.
Specialistas sako, kad beržų sula labai naudinga inkstams. Inkstai pašalina medžiagas, kurių negali neutralizuoti kepenys kartu su šlapimu. Beržų sula padeda efektyviai pašalinti druskos, šlapimo rūgšties, fosfatų, amoniako perteklių su šlapimu. Tai padeda detoksikuoti organizmą, o tai pat lengviau sumažinti svorį – jei yra toks tikslas.
Taigi, kadangi suloje yra daug vertingų mineralinių medžiagų, ją geriausiai gerti šviežią. Jeigu neišgeriama iš karto, reikėtų laikyti šaldytuve, uždarame stiklainyje ir suvartoti per 2-3 dienas, nes ji greitai rūgsta. Raugintą, pakaitintą ir užkonservuotą sulą galima vartoti keletą mėnesių.
Netinkamai gręžiantys mokės baudas
Vis dėlto nevalia leisti sulą savo nuožiūra - pažeidus aplinkosaugos taisykles gresia nuo 10 iki 30 eurų bauda. Todėl verta atkreipti dėmesį ir į reikalavimus.
Aplinkosaugininkai primena, kad tekinti sulą galima toli gražu ne iš kiekvieno pasitaikiusio klevo ar beržo. Kaip nustato Laukinės augalijos išteklių naudojimo tvarka, valstybinėje žemėje sulą leidžiama tekinti tik iš tų medžių, kurie bus kertami ne vėliau kaip po penkerių metų ir kurių skersmuo ne plonesnis kaip 20 cm. Jeigu medis bus nukirstas ne vėliau kaip po metų, jo skersmuo gali būti ir mažesnis. Toje vietoje, kur bus gręžiama skylė, leidžiama, nepažeidžiant luobo, nudrožti žiauberį. Skylės sulai leisti gręžiamos ne aukščiau kaip 1 m nuo žemės paviršiaus. Skylių skersmuo neturi viršyti 2 cm, o jų gylis medienoje – 3 cm. Tarpai tarp išgręžtų skylių turi būti ne mažesni kaip 10 cm. Baigus leisti sulą, skyles reikia užkimšti.
Labai svarbu, kad leidžiant sulą būtų naudojami švarūs įrankiai ir indai. Į medyje išgręžtą skylę rekomenduojama įstatyti medinį latakėlį, o indą uždengti, kad nepatektų šiukšlės, įvairūs vabzdžiai ar neprilytų.
Tiesa, privačios žemės savininkams, leidžiantiems sulą asmeniniam naudojimui, apribojimai netaikomi. Norintieji leisti sulą privačioje žemėje, tai gali daryti tik gavę tos žemės savininko sutikimą.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nurodymu, norintiems prisileisti nedidelius kiekius tik savo reikmėms, jokie apribojimai netaikomi, tačiau žmonės, planuojantys užsiimti sulos rinkimu ir pardavimu, turi kreiptis į teritorines valstybines maisto ir veterinarijos tarnybas, jose užregistruoti tokią veiklą ir gauti Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimus (kaip kiekvienu atveju, norint užsiimti maisto tvarkymu).
