Pajūryje sušils greičiau

Besitikintiems greitos šilumos teks palūkėti. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėjas dr. Donatas Valiukas prognozuoja, kad šiltesnių orų sulauksime tik kovo mėnesio antroje pusėje, nors vasaris taip pat palepins šiltesnėmis dienomis.

„Pagal daugiametes normas ir statistiką vasaris yra vidutiniškai toks pat šaltas kaip ir sausis. Tačiau paskutinių metų vasariai buvo tikrai šiltesni – maždaug trimis laipsniais. Tokios prognozės ir šiam vasariui, vadinasi, galime tikėtis 0 laipsnio temperatūros. Paskutinis šaltas vasaris buvo 2012 metais, kai vidutinė mėnesio temperatūra buvo 8,9 laipsnio šalčio. Pavasaris ateina ne kovo 1-ąją, o tada, kai oro temperatūra peržengia per nulį ir pastovi temperatūra iš neigiamos tampa teigiama. Lietuvoje tai vyksta skirtingai. Jei pajūryje, sakykime, kovo pirmą savaitę jau sulaukiama šilumos, tai rytinėje ir vidurio Lietuvoje teigiamos temperatūros nusistovėjimo galima tikėtis tik antrą kovo pusę“, – aiškina dr. D. Valiukas.

Tačiau klimatologas žada ir kiek šiltesnę kovo pradžią.

„Šiemet, jei vasaris tikrai bus toks šiltas, kovas kol kas numatomas irgi apie maždaug puse ar vienu laipsniu šiltesnis nei įprastai. Kovo vidutinė temperatūra yra 0,4 laipsnio, tai jau kovo pradžioje galima to ankstyvojo pavasario tikėtis, kai vyksta perėjimas iš neigiamos į teigiamą temperatūrą“, – dalijasi Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėjas.
Šlapdriba

Tikėtina šlapdriba

Vis dar planuojantiems sniego pramogas specialistas gerų žinių neturi: spėjama, kad vasarį dar bus sniego, tačiau jis bus linkęs greitai ištirpti. Kovo mėnesį klimatologas pataria nešiotis skėtį: kaip ir kiekvienais metais sulauksime lietaus, galimai ir šlapdribos.

„Kadangi prognozuojama temperatūra yra vidutinė viso mėnesio, tai galima vasarį sulaukti ir sniego ir minusinės temperatūros. Gali pasnigti ir vėl ištirpti. Ypač miškuose sniegas išsilaikys ilgiau. Lietaus gausą visiškai prognozuoti yra sunku, bet numatoma, kad lietaus bus tiek, kiek ir kiekvienais metais“, – pasakoja dr. D. Valiukas.

Orus pranašauja paukščiai

Apie būsimus orus klimatologai sužino pasitelkę modernius šiuolaikinius prietaisus. Tačiau anksčiau orų pasikeitimus žmonės atpažindavo stebėdami gamtą. Gamtininkas Selemonas Paltanavičius pasakoja, kaip ir šiandien kiekvienas iš mūsų gali nuspėti, kada ateis pavasaris.

„Kad ateina pavasaris, pirmiausias rodiklis yra varvekliai. Kai saulė nuo stogų, kitų paviršių nušildo sniegą ir lašai stato varveklius. Tokios varveklių varpinės yra vasario mėnesį: žiemos virtimo į pavasarį ženklas. Pavasarį pranašauja ir gyvūnai. Lietuva yra miškų kraštas ir nemažai reiškinių spręsta pagal žvėris. Pavyzdžiui, vilkų ruja, kai jie susiburia į didesnius pulkus, kai keliauja, nėra tiek baikštūs. Buriasi kaimuose, sodybose. Tikėta, kad šitas ženklas labai svarbus pranašaujant pavasarį. Nuo vasario vidurio prasidės lapių ruja. Joms vėlgi dingsta visos baimės, jos ramiai vaikštinėja“, – aiškina gamtininkas.

Anot jo, pavasarį pranašauja ir pirmoji didžiosios zylės giesme: jei giesmė švari, skambi – laukiame pavasario, o jei dar nelabai, tuomet teks kentėti žiemą.

„Kaimuose sakydavo: zylė jau pataiko. Vadinasi, praneša apie artėjantį pavasarį. Tuo metu ir daugiau paukščių pradeda giedoti: liputis, bukutis, geniai groja. Aiškiausiai paukščiai girdimi kovo mėnesį, tačiau dabar galima jau išgirsti anksti rytą genį. Ilgėjant dienoms keičiasi jo fiziologija“, – pasakoja S. Paltanavičius.

Tiesa, kada iš šiltųjų kraštų parskris paukščiai migrantai, gamtininkas nespėlioja. Anot jo, tegu jie dar neskuba: šiltesnių ir, svarbiausia, pastovių orų dar teks palūkėti.
Kranklys

Pavasario pranašas – dienos ilgis

Gamtininkas pažymi, kad svarbiausias pavasario pranašas yra dienos ilgis. Kuo diena ilgesnė – tuo greičiau sulauksime šiltų orų.

„Gamtoje viską skelbia dienos. Net tada, kai nėra saulės, oro temperatūra aukštesnė dieną. Mūsų protėviai turėjo neeilinį gebėjimą ištirti, kas Lietuvoje vyksta: orientavosi pagal dangaus kūnus, gamtos reiškinius. Šiandien tiesiog nustembi, kaip tiksliai be jokių astrominių prietaisų, matavimų, jie apibrėžę bet kokių procesų laiką, vietą, net ir reikšmę“, – prisimena S. Paltanavičius.

Gamtininkas primena ir dar vienus pavasario pranašus – kirminus. Anot jo, nors nelieka sniego, bet kai kur bus galima pastebėti pūkuotus vikšrus arba minkštvabalio aksomines, juodas lervas. Jų niekas nepažadina: vikšrai ir lervos turi nuojautą, kad keičiasi orai, metų laikas. Kai jos išlenda, jau galima tikėtis šiltesnių orų.

Pagal visus išvardytus pavasario pranašus, gamtininkas teigia, kad šiluma jau ne už kalnų: nors dar sulauksime trupučio sniego ir vienos kitos šaltos nakties, pagaliau galėsime džiaugtis pavasariu.

„Pagal visus ženklus antroji vasario pusė turėtų būti jau pavasariška. Bus, aišku, ir sniego, ir šalčio dar, bet jau judama į pavasarį“, – mano gamtininkas S. Paltanavičius.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (30)