Trijuose regionuose artėjama prie epidemijos skelbimo
S. Čaplinsko teigimu, šiuo metu Lietuvoje sergamumas gripu ir viršutinėmis kvėpavimo takų infekcijomis auga. Vilniuje, Alytuje ir Kaune jau artėjama prie epideminio sergamumo lygio, kuomet 10 tūkst. gyventojų tenka 100 ir daugiau susirgimų gripu ir viršutinėmis kvėpavimo takų infekcijomis, tačiau kol kas šalyje sergamumas nesiekia 30 proc.
Esama specifinių ir nespecifinių apsaugos priemonių nuo gripo. Vienintelė specifinė priemonė yra skiepai, kurie apsaugo nuo gripo komplikacijų ir padeda išvengti mirties. Prie nespecifinių priemonių priskiriamas rankų plovimas – profesorius pabrėžia, kad net 80 proc. užkrečiamų ligų plinta per nešvarias rankas.
„Yra apskaičiuota, kad jei žmogus, sirgdamas gripu, nusikosėjo ar nusičiaudėjo, tokiu atveju gripo virusas plinta 167 km/val greičiu ir gali nusėsti netgi 10 metrų atstumu. Jei viešame transporte ar prekybos centre sergantis žmogus nusikosės ar nusičiaudės, tiesiogiai išskirti kvėpavimo takų lašeliai, kuriuose yra virusas, gali būti įkvepiami kito žmogaus. Taip pat gali būti užkrėstos rankos, kuomet palietus burną, nosį, akis, į organizmą gali patekti virusas ir jį užkrėsti“, – pagrindinius užsikrėtimo gripu būdus išskiria S. Čaplinskas.
Gripą atpažinti padės aukšta temperatūra ir raumenų skausmas
Pašnekovas pabrėžia, kad žmogaus, paukščių ir kiaulių gripai skiriasi, tačiau jie gali susidurti ir mutuoti. „Problema yra ta, kad tiek paukščių gripo virusas, tiek žmogaus gripo virusas gali susidurti ir apsikeisti genetine medžiaga, tokiu būdu suformuojant naujas padermes. Kiekvieną gripo sezoną Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) mokslininkai tiria ir analizuoja, kokios susiformuos naujos gripo atmainos ir būtent prieš jas yra kuriama vakcina. Kartais nutinka taip, kad net sezono metu gripo virusai kažkiek mutuoja, bet įprastai vakcina pataikoma“, – aiškina profesorius.
Anot pašnekovo, žmonės, kurie anksčiau yra susidūrę su tuo pačiu virusu ir yra jį persirgę, gali tikėtis, kad jie nesusirgs arba sirgs lengvesne forma. Šiuo metu cirkuliuojantis gripo viruso štamas vyravo ir prieš 2009 m., tad tuo metu persirgę žmonės gali turėti atitinkamų imuniteto likučių prieš šį virusą. Bet kuriuo atveju PSO ragina kiekvienais metais iš anksto pasiskiepyti vakcina, sukuriama pagal būtent tuo metu cirkuliuojančius viruso štamus.
Kaip suprasti, kada galima gydytis namuose, o kuomet kreiptis į gydytoją? „Pirmiausiai reikėtų patiems pabandyti atskirti, ar tai gripas, ar koks nors kitas lengvesnis peršalimas. Gripas paprastai pasižymi aukšta temperatūra, o paprasto peršalimo atveju net jei ir bus temperatūra, tai ji nebus 38 laipsniai ir aukštesnė. Gripu susergama staiga ir jau antrą, trečią parą nuo užsikrėtimo atsiranda simptomai – skauda galvą, skauda raumenis, laužo kaulus, sąnarius, būna užgulusi nosis“, – vardina S. Čaplinskas.
Kokiais atvejais gripo komplikacijos baigiasi mirtimi
Praėjusią savaitę vien Vilniaus apskrityje nuo gripo mirė du žmonės. Pasak pašnekovo, gripo baigtis priklauso nuo to, kokių gretutinių ligų turi susirgęs žmogus, kokia jo imuninė būklė. „Abu mirę asmenys yra vyresnio amžiaus, per 80 metų ir neabejotinai turėjo kitų lėtinių ligų. Deja, kol kas nežinome, ar jie buvo pasiskiepiję, bet įtariu, kad ne. Per 10 metų, kiek analizuojame sergamumo ir mirčių nuo gripo situaciją, praktiškai visi žmonės, kurie miršta gripo epidemijos metu, nuo jo sukeltų ligų ar komplikacijų, visi turi kitas patologijas ir būna nesiskiepiję“, – pastebi ULAC direktorius.
Gripas komplikuojasi įprastai silpnose žmogaus vietose ir kartais tai gali baigtis net mirtimi. Gali būti ir taip, kad sukeliamas širdies uždegimas ir tuomet ją reikia persodinti, o kai pažeidžiami inkstai, gali tekti persodinti ir juos.
„Būna ir tokių komplikacijų, kai reikia persodinti pacientui ir širdį, ir inkstus. Taip pat pavojinga gripu susirgti žmonėms, turintiems diabetą ar nusilpusį imunitetą. Labai gaila, kad žmonės, pasiduodami įvairiai mokslu nepagrįstai informacijai, nesinaudoja apsaugos priemone ir nepasiskiepija, kad būtų galima išvengti skaudžių komplikacijų tiems, kuriems jos labiausiai gresia“, – apgailestauja jis.
Piktinasi tais žmonėmis, kurie vengia skiepų
Profesorius atkreipia dėmesį, kad skiepai suformuoja imunitetą praėjus 2 savaitėms nuo pasiskiepijimo, o stipriausias imunitetas pasireiškia po 3 savaičių, todėl tuo reikėtų susirūpinti iš anksto.
„Jei jūs pasiskiepysite dabar, o užsikrėsite po savaitės, tai logiška, kad skiepai nepadės apsisaugoti. Gripo sezonas Lietuvoje prasideda 20 metų savaitę ir baigiasi 40 savaitę, o tai jau ir yra atsakymas, kad šiuo metu dar tik vyksta sirgimo augimas. Noriu pabrėžti, kad skiepai tikrai padės išvengti komplikacijų ir mirties“, – tikina S. Čaplinskas.
Profesorių piktina tai, jog kai kurie žmonės vengia skiepų, nors pasiskiepyti galima nemokamai. ULAC direktorius tikisi, kad nebėra ir tokių šeimos gydytojų, kurie nesupranta skiepų reikšmės ir šios apsaugos priemonės nepasiūlo pacientams.
„Susirgus gripu, visų pirma, reikia suprasti, jog tai labai klastinga liga. Didžiausią klaidą daro tie, kurie sirgdami eina į darbą arba leidžia sergančius vaikus į mokyklą. Iš vienos pusės, mes platinsime virusą kitiems – statistiškai paskaičiuota, kad vienas sergantis žmogus užkrečia vidutiniškai 4 kitus, o iš kitos pusės gali prasidėti įvairios komplikacijos“, – perspėja jis.
