Atkreipia dėmesį į problemines vietas

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovė Asta Razmienė pasakoja, kad pelėsio sporų yra visur, tačiau jos daugintis ima esant didelei drėgmei, nepakankamam vėdinimui. Tada, anot specialistės, pelėsis tampa matomas plika akimi bei užuodžiamas specifinis kvapas.

A. Ramzienė išskiria kelias pastato charakteristikas, kurios leidžia atsirasti pelėsiui: nesandarus stogas, netvarkingi lietvamzdžiai, įtrūkusios sienos arba nepakankama jų varža.

Ekspertė sako, kad pelėsis atsiranda nebūtinai esant šioms sąlygoms: „Jei namo konstrukcijos tvarkingos, o pelėsis vis tiek atsirado, priežastis gali būti padidėjusi patalpų oro drėgmė. Drėgmė bute atsiranda kai skalbiama, džiovinama, maudomasi, gaminamas maistas, laistomos gėlės.“

Taip pat, anot A. Ramzienės, drėgmė į aplinką išsiskiria ir žmogui ar gyvūnams kvėpuojant. Todėl pravartu drėgmę šalinti nuolat vėdinant patalpas ir palaikant ne žemesnę nei 18 laipsnių temperatūrą patalpose, sako ekspertė.

„Dažnai pelėsio sporų aptinkama ant sienų, prie kurių prispausti baldai – ten, kur sunkiai patenka oras. Drėgmė kondensuojasi ant šaltų paviršių“, – kalba specialistė.

Ji atkreipia dėmesį ir į vietas, kurioms reikia skirti ypatingą dėmesį: virtuvė, vonia ir dušas – jose drėgmės susidaro daugiausiai.

„Reikėtų nepamiršti, kad išsimaudžius duše ar vonioje, jei šiose patalpose nėra mechaninio vėdinimo ar lango, perteklinę drėgmę iš šių patalpų galima pašalinti atidarius jų duris, kad išsisklaidytų garai ir šiluma“, – moko A. Ramzienė.

Technikos mokslų daktaras, nepriklausomas statinių ir jų projektų ekspertas Česlovas Ignatavičius prideda, kad gyventojai ne visada patys kalti dėl pelėsio atsiradimo – kartais tai būna statybinis brokas.

Anot statinių eksperto, kartais patalpos drėgmė yra tinkama, bet dėl blogo apšiltinimo aplink langus ir kambario kampuose vis tiek formuojasi pelėsis. Ten, kaip sako Č. Ignatavičius, dėl statybinio broko gali ženkliai padidėti santykinė oro drėgmė ir atsirasti palanki terpė formuotis pelėsiui.

Įspėja apie pavojingus simptomus

Č. Ignatavičius teigia, kad pelėsiniai grybai gali būti sunkių ligų priežastimi: „Kai kurios pelėsinių grybų rūšys gali sukelti žmonėms kvėpavimo takų, odos ligas.“

Vilniaus universiteto Santariškių klinikų gydytoja pulmonologė alergologė Audra Blažienė įspėja, kad gyventojams, turintiems alergijų, vertėtų sunerimti. Anot jos, pelėsiai namų aplinkoje gali sukelti alergines reakcijas, kurios gali pasireikšti kvėpavimo takų alerginėmis ligomis. Pasak gydytojos, pelėsiniai grybai gali išprovokuoti alerginę slogą, bronchinę astmą.

Alergologė pasakoja, kad gyventojai turėtų susirūpinti, kai jaučia dusulį, kosulį, krūtinės spaudimą – tai gali būti bronchinės astmos simptomas. Alerginės slogos simptomai yra nosies užburkimas, akių paraudimas, niežulys.

Su faktu, kad pelėsis daro žalą organizmui, sutinka ir A. Ramzienė.

„Pelėsio poveikis sveikatai ne visiems žmonėms yra vienodas. Vieniems pelėsis nesukelia jokių sveikatos sutrikimų, kitiems gali sukelti įvairių simptomų (galvos skausmą, nervinį dirglumą, nuovargį), alergines reakcijas, kurios pasireiškia akių ašarojimu, sloga, odos perštėjimu, kosuliu ar net astmos priepuoliais. Kai kurios patogeninės pelėsių rūšys gali sukelti plaučių uždegimą net ir nejautriems žmonėms. Labiausiai pelėsiams jautrūs vaikai, nėščios moterys bei žmonės su nusilpusiu imunitetu“, – sako visuomenės sveikatos centro atstovė.

Amerikos pediatrų akademija atliko tyrimą, aprašytą 1998 m., kurio metu buvo lyginami sveiki kūdikiai su patiriančiais hemoragiją (kraujavimą) į plaučius. Tyrimo dalyviai gyveno toje pačioje Klivlando (JAV) srityje. Kūdikių, patiriančių kraujavimą į plaučius, namuose, kaip rašoma tyrime, pastebėta tendencija: jų gyvenamojoje aplinkoje rasta daugiau pelėsio, nei ten, kur augo šios problemos neturintys kūdikiai.

Tiesa, DELFI kalbinti Lietuvos vaikų ligų gydytojai šio tyrimo plačiau pakomentuoti negalėjo.

Galima naikinti ir pačiam

Visuomenės sveikatos centro atstovė A. Ramzienė sako, kad prieš pradedant naikinti pelėsį svarbu išsiaiškinti jo atsiradimo priežastį.

„Kaip minėta, pagrindinės pelėsio atsiradimo priežastys – drėgmė, nepakankama temperatūra ir netinkamas vėdinimas. Tad pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, kurios iš šių priežasčių lėmė pelėsio atsiradimą namuose ir nedelsiant imti jas šalinti, t. y. mažinti drėgmę, palaikyti tinkamą temperatūrą ir užtikrinti tinkamą vėdinimą“, – sako A. Ramzienė.

Ji turi gerą žinią: su pelėsiu patalpose galima kovoti ir be specialistų pagalbos.

Pelėsis atsiranda, jei patalpose yra drėgna

„Patys su sienų pelėsiu galime kovoti, jei pelėsis yra apėmęs nedidelį plotą ir kai pašalinamos drėgmės priežastys. Sienas reikėtų nuvalyti specialiu fungicidiniu tirpalu, po to nuplauti švariu vandeniu ir palikti išdžiūti dvi – tris dienas. Išdžiūvus sienai, pelėsiai nuvalomi kietu metaliniu šepečiu. Valant sienas, kambario durys turi būti uždaros, o langai – atidaryti“, – kalba specialistė.

Ji atkreipia dėmesį, kad pelėsį naikinant savarankiškai, to negalima daryti plikomis rankomis. A. Ramzienė sako, kad būtina mūvėti gumines pirštines, užsidėti apsauginius akinius ir respiratorių – taip nepakenksite savo sveikatai.

Taip pat, kovojant su šia problema daugiabučiuose pravartu įsitikinti, ar tai tik vieno buto problema, ar viso namo, sako specialistė. Pirmiausiai, pasak jos, reikia apžiūrėti namo išorę ir įsitikinti, kad konstrukcijos nekelia įtarimų.

Taip pat A. Ramzienė rekomenduoja pabendrauti ir su kaimynais: „Pasiteirauti, ar žiemos metu jų butuose šilta, ar neteka stogas, ar nedrėgsta sienos. Jei pastatas, kuriame yra butas – „sveikas“, belieka tinkamai prižiūrėti butą.“

Be specialisto kartais neįmanoma apsieiti

Tačiau kai kuriais atvejais patys gyventojai išnaikinti pelėsio negali, teigia Č. Ignatavičius.

„Jeigu grybai paviršiuje – žmonės gali juos panaikinti patys. Tačiau pelėsiniai grybai gali būti giliai įsiskverbę už apdailos, plokščių. Tada namų priemonės nepadeda ir reikia ozono, arba kokiomis kitomis dujomis naikinti pelėsinius grybus. Čia jau reikia specialisto, patys gyventojai jų nepanaikins“, – moko mokslų daktaras.

Anot Č. Ignatavičiaus, įtarti, kad pelėsis įsiveisęs nematomose vietose, galima namuose pajutus nemalonų kvapą: „Jeigu pelėsis įsiveisęs po plokštėmis, tada atsiranda smarvė. Ir jeigu gyventojai nuvalo pelėsį, o greitai jis vėl atsiranda, tokiu atveju reikia įtarti, kad už plokščių yra įsiveisę pelėsiniai grybai.“

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (15)