Specialistų nuomonės skiriasi, tačiau jie sutinka dėl vieno: labiau sunerimti turėtų senos statybos namuose butus turintys gyventojai, tačiau pavojų yra ir neseniai pastatytuose namuose.
Beveik trečdalis avarijų – vandentiekio
Pastatų administravimo įmonės „Mano būstas“ duomenimis, šiltuoju metų sezonu daugiabučiuose vandentiekio avarijos sudaro 27 proc. visų iškvietimų, šaltuoju – 22 proc.
Bendrovės Eksploatacijos departamento direktoriaus pavaduotojas Tadas Misevičius išskiria dvi dažniausiai pasitaikančias vandentiekio avarijų priežastis. Tai – mechaniniai gedimai ir gyventojų sąmoningumo stoka. Jo teigimu, jei žmonės elgtųsi atsakingiau, panašių nelaimių būtų gerokai mažiau.
Jei gyventojų sąmoningumo trūkumo problemą dar galima spręsti, savaiminių gedimų prevencija yra kur kas sudėtingesnė.
Anot T. Misevičiaus, suplonėjusi plieninio vamzdžio sienelė neatlaiko kintamo darbinio slėgio, dėl to vamzdis trūksta, užlieja patalpas ir suniokoja gyventojų turtą. Specialisto teigimu, tokioje situacijoje nepadėtų net užsukti vandens kraneliai. Dėl šios priežasties daugiabučių gyventojams rekomenduojama organizuoti senų vamzdžių keitimą plastikiniais.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) laboratorijoje atlikti tyrimai parodė, kad cinkuoti ir plieniniai vamzdžiai po 15 metų naudojimo iš vidaus jau būna pažeisti korozijos. Planinių apžiūrų metu, anot pašnekovo, šio defekto neįmanoma pamatyti.
Tačiau bendro daugiabučio vamzdyno nusidėvėjimas nėra vienintelė priežastis, dėl kurios įvyksta vandens užliejimai.
Vandens užsukimas tikrai gali padėti
Vilniaus miesto savivaldybės įmonės „Grinda“ darbų vadovas Artūras Mozūra tikina, kad kiekvieno buto šeimininkas privalo kas kelis metus keisti prie vandenį naudojančių įrenginių jungiamas lanksčiąsias jungtis, kitaip vadinamas santechnikos žarnelėmis.
Pabrėžiama, kad tai darant svarbu pasirinkti patikimų gamintojų produkciją.
„Mūsų rinkoje dominuoja ilgaamžiai gaminiai, tačiau kartais turguje ar užsienyje žmonės nusiperka nesertifikuotų žarnelių, kurias gaminant naudojama tam nepritaikyta guma, todėl jos pernelyg greitai susidėvi. Per atsiradusius plyšius vanduo gali pradėti veržtis ir tada, kai vandens čiaupas užsuktas – sistemoje nuolat kinta slėgis“, – pasakoja A. Mozūra.
Pašnekovas teigia, kad vandentiekio slėgio pakitimus sertifikuotos žarnelės turi išlaikyti. Tačiau darbų vadovas priduria, kad laikui bėgant jos taip pat dėvisi, todėl ir kokybiškas žarneles periodiškai vis tiek reikia keisti naujomis.
Paklaustas, ar vandens kranelių užsukimas kasdien paliekant namus gali padėti apsisaugoti nuo vandentiekio avarijų, specialistas teigia, kad jei santechnikos žarnelė jau susidėvėjusi tokia atsargumo priemonė iš tiesų padėtų, kitais atvejais esą to daryti nebūtina.
„Jei sistema tiek bute, tiek visame name yra tvarkinga, kaskart išeinant iš namų kranelių užsukinėti tikrai nereikia – sakyčiau, kad tai būtų kiek perdėta. Tam yra vandens čiaupai, kuriuos uždarai ir vandens tiekimas sustabdomas. Bet kiekvienas žmogus turi savą sistemą“, – apie prevencinę priemonę kalba A. Mozūra.
Egzistuoja rizikos grupės
Visgi, pašnekovas išskiria rizikos grupę: daugiabučiai, kuriuose seniai nekeista vandentiekio sistema. Anot pašnekovo, gyvenant juose apie vandens tiekimo sustabdymą kiekvieną kartą išeinant iš namų vertėtų pagalvoti.
„Ten jau niekas neduos garantijos, kad žarnelės nėra pasenusios“, – tikina savivaldybės įmonės darbuotojas.
Tačiau darbų vadovas rekomenduoja imtis ne laikinų priemonių, o keisti bute esančias lanksčiąsias jungtis ar net viso namo vandentiekio sistemą. Tai padarius bus galima jaustis visiškai saugiai.
Išvykstant iš namų ilgesniam laikui, pasak A. Mozūros, užsukti kranelius gali būti gera praktika: „Dievas saugo tuos, kurie saugosi.“
VGTU docentė: užsukti kranelius – būtina
Griežčiau į tai linkusi žiūrėti VGTU Vandentvarkos inžinerijos katedros docentė Marina Valentukevičienė.
„Reikia užsukti kranelius, nes avarijos įvyksta dažnai. Visuose butuose numatytas vandens užsukimo kranelis, tam jis ir yra. Sustabdžius vandens tiekimą nelaimė įvykti nebegali. Juolab, kaimynų užliejimo atveju draudimo kompanijos aiškinasi, ar buvo įvertinta rizika, ar ne“, – teigia ji.
Pasak docentės, vandentiekio nelaimių rizika yra tiek naujos, tiek ir senos statybos daugiabučiuose, tačiau sutinka su A. Mozūros teiginiu, kad didesnė rizika egzistuoja daugiabučiuose, kuriuose vandens tiekimo sistema seniai nekeista.
Pašnekovų nuomonės išsiskiria prakalbus apie vandens kranelių užsukimą kiekvieną kartą išeinant iš namų. VGTU docentė, priešingai nei A. Mozūra, rekomenduoja taikyti tokią praktiką kasdien.
Tiesa, lietuviams ji nelabai įprasta. Vilniuje santechniku dirbantis Darius Meduneckis sako, kad dauguma gyventojų specialistų patarimų nesilaiko: „Atvykus pas kai kuriuos klientus galima pastebėti, kad vandens kranelis niekada nebuvo liestas.“
Paklaustas ar numano, kodėl dalis visuomenės nesiima atsargumo priemonių, meistras sako: „Spėju, kad priklauso nuo žmogaus būdo. Tie, kurie visada nori būti saugūs – prevencijos priemonių imasi, bet daugumai gyventojų tai tikriausiai neaktualu.“
