Universitetams rūpi tik studentų skaičius, o ne pasiekimai?

Be jokių dvejonių konstatuojamas faktas, jog Lietuvoje universitetų skaičius sumažės. MOSTA atstovas Gintautas Jakštas pastebi, jog universitetų susijungimas turi nemažai privalumų. „Tai be abejonės turi teigiamai paveikti studijų kokybę. Mūsų ištekliai skirti mažesniam kiekiui mokyklų. Šio susijungimo metu išsiryškins, kurie mokslininkai verti finansavimo, kuris šiuo metu paskirstytas visiems po lygiai, o geriausiems neužtenka tiek, kad jie iš tikrųjų būtų patys geriausi tarptautiniu lygiu“, – aiškina pašnekovas.

Pabrėžiama ir tai, jog šiandien studentams siūloma beveik pusantro tūkstančio studijų programų. „Studentas nebežino, ką pasirinkti. Jis pradeda vieną programą, tada paaiškėja, jog nesusirinko pakankamai studentų ir sujungiamos skirtingos grupės. Studentas pats nebežino, ką mokosi. Programos turėtų stambėti ir studentas turi žinoti, kur jis stoja, ką studijuoja ir ką baigs“, – tikina G. Jakštas.

Anot pašnekovo, turėtų išlikti tik pastovios programos. „Pavadiname programą kaip nors prašmatniai, priviliojame studentą, o kai jis pabaigia tą programą, kiti studentai jau nebebūna priimami. Ir gauname diplomą, kurį Lietuvoje turi 3 žmonės, ir niekas nesupranta, ką mes čia esame baigę. Matau daugybę universitetų jungimo pliusų, bet kartu turi keistis ir visas finansavimo modelis. Krepšelio sistema savo laiku suveikė neblogai, tačiau toliau tai tęstis nebegali. Turėtume finansavimą kreipti į rezultatą ir žiūrėti į tai, kiek studentų baigė tam tikrą programą, o ne kiek įstojo“, – teigia MOSTA atstovas.

Jo teigimu, taip pat svarbu atsižvelgti, ar šie studentai yra parengti darbo rinkai, ar įgyvendinti tikslai, kurie buvo keliami aukštajai mokyklai.
Gintautas Jakštas

„Finansuoti reikia ne pagal tai, kiek priimta studentų, o orientuotis į tai, kokia kokybė užtikrinama. Dabar daug girdime apie tai, kad aukštosios mokyklos nesutinka su kartelių kėlimu, nes tai atkerta tam tikrą skaičių studentų. Jiems visiškai nesvarbu, geresnis ar blogesnis studentas, nes jie abu atneša tą patį kiekį pinigų. Jie nėra orientuoti priimti geresnių studentų ir tai, kad geresni baigtų studijas. Viskas orientuota tik į kiekybę ir tai turėtų artimiausiu metu pasikeisti“, – aiškina G. Jakštas.

Visiems studentams žada užtikrinti nemokamą mokslą

Ne ką mažiau kalbama apie nemokamo mokslo užtikrinimą ateityje. Švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas patikina, jog toks politinis tikslas yra iškeltas. „Manau, jog šis tikslas yra tikrai racionalus. Ir dabar aukštasis mokslas daugelyje studijų krypčių yra faktiškai nemokamas – tai tokios sritys kaip inžinerija, į kurias investuoja valstybė. Visi, kurie sugeba studijuoti, įstoja į šias sritis ir jau po pirmų metų turi valstybės finansavimą“, – teigia pašnekovas.

Jo teigimu, šiuo metu šalyje yra nedaug valstybės nefinansuojamų studentų. Studijose natūraliai vyksta kaita ir vėliau išlieka tik valstybės finansuojami studentai. 2016 m. 30-40 proc. atrinktųjų gavo valstybės nefinasuojamas vietas.

„Yra ir kita pusė – tai, jog aukštasis mokslas bus nemokamas, dar nereiškia, kad visi galės pasirinkti pagal savo pageidavimą bet ką ir gauti nemokamą studijų vietą. Įsivaizduokime, jei visi stos į medicinos studijas. Realu, jog norinčių yra gerokai daugiau nei leidžia ne tik fizinės mokyklų galimybės, bet ir pats valstybės poreikis. Nemokamas aukštasis mokslas vis tiek bus skiriamas kažkokiam ribotam skaičiui vietų. Jeigu tu sugebi konkuruoti ir laimėti, tada turi tą vietą. Ši sistema pradės galioti 2018 m.“, – aiškina G. Viliūnas.

Giedrius Viliūnas

Švietimo ir mokslo viceministras pastebi, jog šiuo metu žadamą minimalią 4 balų kartelę pereitų tik trečdalis abiturientų, o tai, anot jo, yra labai jautri tema. „Ar tai yra normalu, kad bendrojo lavinimo mokyklas baigiančių absolventų skaičius, kurie tinkami studijuoti aukštąjį mokslą, yra 30 proc. Tai visiškas nonsensas, nes tokių studentų turėtų būti bent 60 proc. Netrukus mums ims stigti darbo jėgos, kurios ir dabar daug kur stinga. Absolventų skaičiai kris labai drastiškai. Dabar išleidinėjame piko meto absolventus, o po 2-3 metų jie pradės važiuoti žemyn beveik stačiai“, – teigia jis.

Anot pašnekovo, 2025 m. turėsime du arba net tris kartus mažiau absolventų nei turime šiandien.

Reforma neteks prasmės, jei nesikeis ir bendrasis ugdymas

Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas Robertas Dargis pabrėžia, jog šiuo atveju kalbėti vien apie aukštojo mokslo reformą negalima ir reikia kalbėti apie visą bendrąjį ugdymą taip pat. „Čia yra labai didelė sąsaja, nes ugdymo kokybė mokykloje persiduoda ir į universitetus. Jeigu kilnosime karteles tik universitetuose nežiūrėdami, kas vyksta bendrame ugdyme, turėsime pusinę reformą. Svarbu matyti šią sąsają ir dėliotis viso ugdymo reformą, kuri mums yra būtina“, – teigia jis.

R. Dargis patikslina, jog 2025 m. prognozuojama turėti vos 26 tūkst. mokyklas baigiančių abiturientų. Tuo metu, kai įstojome į Europos Sąjungą, abiturientų skaičius šalyje siekė 46 tūkst.
„Reikia suprasti, kad ši reforma yra būtinybė. Jei koncentruosimės tik į aukštojo mokslo reformą ir pavėluotai veiksime su bendruoju ugdymu, reforma nepasieks savo tikslų. Mums reikia žiūrėti, ką daryti su mokytojais dar anksčiau ir manau, jog tai yra prioritetiniai klausimai, kurie turi būti kuo greičiau išspręsti“, – mano Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas.

Robertas Dargis

Kita vertus, R. Dargis įsitikinęs, jog mūsų šalyje labai gerai išvystytos ir pakankamai stiprios kolegijos, kurios yra logiškai išdėliotos pagal regionus. „Valstybei parengti specialistą kolegijose yra beveik dukart pigiau nei universitete. Tiems žmonėms yra galimybė ateiti mokytis, ir jeigu turi potencialą, gali pasivyti ir eiti toliau. Manyčiau, jog reikėtų viską matyti plačiau ir žiūrint į šią tripakopę sistemą nekalbėti vien apie universitetus“, – teigia jis.

Nuotraukos iš konferencijos:
Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (13)