Pokyčiai viešojo saugumo srityje: ko laukti?

Vienas iš pagrindinių kiekvieno iš mūsų poreikių – saugumo jausmas, kurį užtikrinti ne mažiau svarbu nei pavalgyti ar išsimiegoti. Viešuoju saugumu šalyje rūpinasi atitinkamos institucijos, tačiau ne visada galime neabejodami pasakyti, jog esame visiškai saugūs. Keliame klausimą – kokiais būdais galime sustiprinti viešąjį saugumą šalyje?

Skaičiuoja, kur geriausia sutelkti pinigus

Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo ir migracijos politikos departamento direktorius Klaidas Kuchalskis pabrėžia, jog pastaruoju metu viešasis saugumas šalyje stiprinamas įgyvendinant policijos pertvarką. Siekiama, kad šalies pareigūnų darbas taptų greitesnis, kokybiškesnis, didinamas jų atlyginimas.

,,Viešasis saugumas yra labai plati sąvoka. Išskirčiau kelias pagrindines kryptis, kurios šiuo metu stiprinamos. Jau įvertinta ir toliau su aiškiomis nuostatomis tęsiama policijos pertvarka. Tai ateityje turi užtikrinti kokybiškesnį ir greitesnį policijos darbą bei atitinkamą pareigūnų atlyginimą. Viešąjį saugumą užtikrinanti policijos veikla yra svarbi kiekvienam šalies gyventojui ar svečiui“, – teigia K. Kuchalskis.

Jis taip pat pažymi, jog vienas iš būdų didinti viešąjį saugumą yra ir įstaigų veiklos bei viešųjų pirkimų skaidrumo užtikrinimas.

Didžiausios kovos – su šešėliu ir smurtu

Anot jo, viena iš svarbiausių sričių yra ir kova su šešėliu. „Savo darbą šioje srityje stiprina Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Policijos departamentas ir kitos vidaus reikalų srities įstaigos, naujas priemones siūlo ir VĮ „Regitra“. Jų laukia pokyčiai, kurie turės pagerinti tarnybų veiklą. Kalbant bendrai apie statutines organizacijas, pavaldžias Vidaus reikalų ministerijai, rengiame joms pareigūnų gerovės programą“, – tikina Viešojo saugumo ir migracijos politikos departamento direktorius.

K. Kuchalskis neabejoja, kad pareigūnų motyvacija didele dalimi tiesiogiai prisideda prie viešojo saugumo didinimo. Keliamas tikslas, kad pareigūno profesija taptų prestižine, patrauklia.

„Vienas iš prioritetų užtikrinant saugesnę tiesioginę žmonių aplinką – kova su smurtu. Ypač daug dėmesio po tragiškų įvykių skiriama smurtui prieš vaikus artimoje aplinkoje užkardyti“, – prideda jis.

Smurtiniams nusikaltimams daugiau dėmesio nei turtiniams

Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis teigia, jog tarp pačių pareigūnų saugumo situacija vertinama kaip pakankamai gera, nusikalstamumo būklė išlieka stabili, tačiau nuolat ieškoma būdų, kaip efektyvinti policijos veiklą, užtikrinant žmonių saugumą.

Jo teigimu, riboti policijos finansiniai ir žmogiškieji ištekliai, saugumo keliami iššūkiai ir Lietuvos žmonių lūkesčiai skatina nuolat įvertinti policijos sistemą, analizuoti ir vertinti veiklos trūkumus, tikslinti prioritetus, išgryninti funkcijas, pertvarkyti vidinę jos struktūrą ir veiklos organizavimą.

„Ženkliai nesikeičiant policijos veiklos finansavimui, policija priversta nustatyti veiklos prioritetus, todėl pastaraisiais metais policijos veikla daugiau kreipiama nuo turtinių nusikalstamų veikų į smurtinių nusikalstamų veikų ir veikų, keliančių didžiausią grėsmę visuomenės saugumui, užkardymą ir ištyrimo efektyvinimą“, – aiškina pašnekovas.

Policijos departamento atstovas pabrėžia, jog 2015 m. įgyvendinus kriminalinės policijos veiklos organizavimo pakeitimus apskričių vyriausiuose policijos komisariatuose, buvo sustiprintos nusikalstamas veikas tiriančios pajėgos, įvertinta padalinių kompetencija atliekant ikiteisminį tyrimą.

Sudėtingiausių nusikaltimų tyrimas ir kriminalinė žvalgyba sukoncentruoti centralizuotuose apskričių VPK padaliniuose, o policijos komisariatų kompetencijai paliktas tik nesudėtingų nusikalstamų veikų tyrimas.

Būtinybė greitinti pareigūnų reakciją

„Panaikinus apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų teritorinių policijos komisariatų operatyvaus valdymo padalinius, policijos sistemos pajėgos valdomos centriniu ir apskričių principu, o sutaupyti žmogiškieji ir finansiniai ištekliai skirti tiesioginėms policijos funkcijoms atlikti – viešajai tvarkai užtikrinti, reaguoti į įvykius“, – tikina jis.

Apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų teritorinių policijos komisariatų viešoji ir kriminalinė policija jungiama į vieną veiklos padalinį, taip užtikrinant racionalų policijos pajėgų panaudojimą ir veiksmingesnį policijos uždavinių įgyvendinimą.

„Siekiame, kad daugiau policijos pareigūnų dirbtų teritorijose, gatvėse, bendrautų su gyventojais, galėtų operatyviau reaguoti į iškvietimus ir užkardyti nusikalstamas veikas ir teisės pažeidimus ir tik nedaugelis funkcijų būtų atliekamos kabinetuose. Keičiant veiklos organizavimą, didėja reaguojančių į įvykius pajėgų skaičius, palyginus 2016 metų pradžią ir pabaigą, vienu metu į įvykius galinčių reaguoti ekipažų skaičius padidėjo daugiau kaip 30 proc.“, – teigia policijos departamento atstovas.

R. Matonis atkreipia dėmesį ir į tai, jog pareigūnai atsisako perteklinių funkcijų ir veiksmų. Siekiama, kad kiekvienas pareigūnas, atvykęs į įvykio vietą, maksimaliai joje surinktų duomenis, taip mažinant funkcijų dubliavimą.