Tačiau nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia, todėl transporto priemonių vairuotojams ir pėstiesiems privalu žinoti savo teises ir pareigas keliuose ir jų laikytis.
KET keičiasi dažnai
Daugybę metų vairuojant automobilį, o taip pat ir kitas transporto priemones, vairavimas tampa savaime suprantamu dalyku, todėl nieko keisto, kad KET vairuotojai ima ir pamiršta. Be to, kartais taisyklės yra atnaujinamos, atsisakoma senųjų.
„Lyginant su kitomis šalimis, Lietuvoje labai daug taisyklių keičiasi, – teigia vairavimo mokyklos „Rigveda“ vyriausiasis instruktorius Darius Zakarauskas, – Pavyzdžiui, ankščiau vietose, kur yra STOP ženklai reikėdavo sustoti prie kelių sankirtos, jeigu nėra STOP linijos, dabar, pagal atnaujintas KET, jau beveik dveji metai, kai reikia stoti prie ženklo“.
Šis pavyzdys yra puikus įrodymas, kad savo žinias apie KET būtina reguliariai atnaujinti, taip bus išvengiama nemalonių situacijų keliuose.
Dviračių takai kelia neaiškumų
DELFI skaitytojas Mindaugas susidūrė su dilema kelyje, dėl kurios kreipėsi į portalo redakciją. Vyras klausia, kaip turėtų elgtis susiklosčius situacijai, kuomet automobiliu sukdamas iš pagrindinio kelio į dešinę kerta pėsčiųjų ir dviračių taką, ar privalo praleisti einančius ir dviračiais riedančius žmones. „Mano žiniomis, pėstiesiems yra skirtos tik pėsčiųjų perėjos, todėl šioje vietoje pėstysis neturi jokios pirmenybės“, – savo laiške svarsto Mindaugas.
Skaitytojui nerimą kelia Vilniuje naujai sužymėti dviračių takai, kertantys kelius. Vyro teigimu, vairuotojai tokiose vietose sustoja ir praleidžia dviratininkus. „Dviratininkas, mano supratimu, neturi jokios pirmenybės tokioje vietoje. Šis ženklas tik parodo, kurioje vietoje dviratininkas gali kirsti kelią, bet pirmenybė išlieka automobilių vairuotojams. Galbūt aš klystu, bet jei neklystu, tai pilna žmonių, kurie lenda po ratais ir galvoja, kad jų pirmenybė. Toks painus žymėjimas gali prišaukti ir nelaimių. O kur visuomenės švietimas?“ – klausia Mindaugas.
Sunerimusiam vairuotojui atsakyti imasi Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės tvarkos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė I. Biriukovienė: „Automobilio vairuotojas pėsčiąjį ir dviratininką turi praleisti nes KET 158 p. nustatyta, kad sukdamas sankryžoje į kairę arba į dešinę, vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams (dviračių vairuotojams ir kitiems), kertantiems važiuojamosios dalies, į kurią jis suka, eismo juostas. Sukdamas į kelią su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams (dviračių vairuotojams ir kitiems), kertantiems bet kurią važiuojamosios dalies, į kurią jis suka, eismo juostą.“
Dviratininkai dažniausiai nedrausmingi
Tiesa, KET privalo išmanyti ir jų laikytis ne tik automobilių vairuotojai, bet ir dviratininkai, kurie neretai pamiršta, kad yra lygiateisiai eismo dalyviai. Vairavimo instruktorius D. Zakarauskas primena ir dviratininkų pareigą, kurios jie privalo laikytis: „Nors perėja ir yra pažymėta dviračių tako ženklinimu, dviratininkas turėtų nulipti nuo dviračio ir vestis transporto priemonę per kelią.“
Instruktoriaus teigimu, didelė dalis dviratininkų nesilaiko jiems privalomų KET ir keliuose kelia chaosą, kuris neretai sukelia avarines situacijas. „Įvardinkime taip: maždaug 70 proc. dviratininkų kelyje daro „bardaką“ ir tik 30 proc. laikosi KET, pavyzdžiui, parodo posūkius, nes nereikia pamiršti, kad ir dviratininkas posūkius rodyti turi“, – primena D. Zakarauskas.
Beje, ilgą instruktoriaus patirtį turintis vyras sako, kad neatsakingiausi dviratininkai yra vyresnio amžiaus žmonės, o labiausiai KET laikosi 30-40 metų dviračių vairuotojai.
„Puikiai žinau, kad kertant kelią būtina nulipti nuo dviračio ir jį persivesti ir pati visuomet tai darau, – patirtimi dalinasi kiekvieną dieną į darbą ir namo dviračiu minanti Ieva, – Dažnai tenka matyti, kaip dviratininkai tiesiog iššoka į kelią prieš automobilį. Reikia suprasti, kad nulipti ir persivesti dviratį yra žymiai paprasčiau nei automobilio vairuotojui staigiai sustoti. Šios taisyklės laikantis sugaištam tik kelias sekundes, bet, manau, sveikata yra svarbesnė, o atsargumas dar niekam nepakenkė“.
KET neišmanymas ar jų nesilaikymas gali baigtis didele nelaime. Eismo įvykių informacinės sistemos duomenimis, praėjusiais metais šalyje įvyko 385 eismo įvykiai, kurių metu susidūrė automobiliai ir dviračiai. Tiesa, dviratininkai buvo kalti tik dėl ketvirtadalio šių avarijų. Nors dažniausiai jas sukelia automobilių vairuotojai, dviratininkams šios avarijos būna skaudesnės. Vien per praėjusius metus įvykusius eismo įvykius žuvo 22 dviratininkai, o 254 buvo sužeisti.
Reguliariai atnaujinus žinias – išvengsime nelaimių
Vairuotojų, kurie nežino ar tiesiog pamiršo vienas ar kitas KET yra nemažai. „Žmonės, pažeidę KET, teisinasi nežinoję vienos ar kitos taisyklės pakankamai dažnai, maždaug kas trečias pažeidėjas taip teigia“, – sakė I. Biriukovienė.
Jos teigimu, žmonės per mažai laiko skiria savo žinių apie KET atnaujinimui. Tokie žmonės kelia pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. „KET 5 p. įpareigoja eismo dalyvius išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą ir mokėti Taisykles ir jų laikytis“, – primena I Biriukovienė.
Kadangi taisyklės keičiasi, yra atnaujinamos, o neretai ir tiesiog pasimirštamos, savo žinias būtina atnaujinti reguliariai. „Iš esmės man tenka mokyti motociklininkus, dažniausiai tai yra vairuotojai, B kategorijos teises turintys apie 10 metų. Visi jie vienareikšmiškai sako, kad gerai, jog buvo priversti atsinaujinti savo žinias apie KET, nes daug kas buvo užsimiršę“, – patirtimi dalinasi vairavimo mokyklos instruktorius D. Zakarauskas.
