Viena tokių aukštųjų mokyklų – Kauno technologijos universitetas (KTU), kuris nuo šio rudens savo studentams siūlys naują talentų programą. Rudenį naują programą gabiems studentams žada ir Vytauto Didžiojo universitetas (VDU).
Kaip skelbia KTU, studentai, norintys prisijungti prie „GIFTed.comm“ talentų ugdymo programos, bus kviečiami dalyvauti atrankoje, kurios metu jie bus vertinami ne tik pagal pateiktus dokumentus, bet ir pagal motyvacinius pokalbius. Taip pat skelbiama, kad atrankoje galės dalyvauti tik tie studentai, kurie į universitetą įstojo ne mažesniu nei 7,5 konkursiniu. Pagal universiteto taisykles, net ir reikalingą konkursinį balą sukaupę studentai atrankos komisijai turės įrodyti savo tam tikras papildomas kompetencijas.
Vis tik tokią atrankos sistemą patys studentai kritikuoja. Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas teigia nemanantis, kad egzaminai turėtų būti vienas iš pagrindinių kriterijų priimant studentus į talentų ugdymo programą.
„Manau, kad kreipdami dėmesį tik į akademinius rezultatus, mes per siauriai suprantame, kas yra gabumai. Mano nuomone, atrankas vykdančios komisijos turėtų atkreipti dėmesį ir į kitas studentų veiklas – savanorystę, stažuotes ir kitas neformaliu būdu įgytas kompetencijas, kurios gali būti kur kas vertingesnės už 0,1 stojimo balo“, – sako P. Baltokas.
Tačiau paklaustas, ar nemano, jog visi studentai turėtų turėti lygias galimybes dalyvauti gebėjimus ugdančioje veikloje, priduria: „Manau visi studentai turi turėti teisę kandidatuoti į visas programas. Tačiau, jei programos įgyvendinimui reikalingi tam tikri gebėjimai, kurių studentas neturi, tuomet ir programai, ir pačiam studentui būtų geriau, kad jis pasimokytų ir, įgavęs reikiamus gebėjimus, vėl bandytų dalyvauti atrankoje“.
Iššūkiai dalyviams
Anot KTU Studentų reikalų direktoriaus Martyno Ubarto, talentų programa iš pradžių bus siūloma tik bakalauro studentams, o kremtantys magistro mokslus prie programos esą galės prisijungti tik kitąmet.
Atranką praėjusiems ir į programą patekusiems studentams, pasakoja universiteto atstovas, bus sudaromas keturių iššūkių veiklų planas: papildomų studijų „iššūkio“ metu studentas turės galimybę mokytis papildomų, nemokamų modulių, kurie padės įgyti kompetencijų, pravarčių studijuojamoje srityje ir verslo ar mokslo kryptyje. Pasirinktos veiklos krypties „iššūkis“, anot M. Ubarto, leis studentams išbandyti jėgas vykdant pateiktas verslo ir mokslo užduotis bei projektus, sudarant veiklos planą, nustatant norimus pasiekti rezultatus ir formuojant savo darbų portfelį pasirinktoje veiklos srityje. „Iššūkio“ metu studentams padės karjeros ir tyrimų mentoriai. Taip pat bus siūlomas neformalaus ugdymo „iššūkis“, kurio metu studentai turės progą dalyvauti tarptautinėse vasaros stovyklose, tarptautiniuose konkursuose, renginiuose, seminaruose ir savanorystės veiklose, o paskutinio, asmeninio ugdymo kompetencijų „iššūkio“ metu, dėmesys bus skiriamas studentų asmeninių savybių, stipriųjų ir silpnųjų kompetencijų ugdymui, planavimo ir komandinių įgūdžių bei elgesio kritinėse situacijose lavinimui ir gabumų stiprinimui.
Nors KTU yra vykdoma daugybė atskirų veiklų, skirtų gabiausių studentų ugdymui (pavyzdžiui, SSG – Sustiprinta Studijų Grupė), M. Ubarto teigimu, tokios pavienės programos veikia atskirai, o bendros, viską apimančios programos iki šiol nebuvo: „Nusprendėme sukurti programą, kuri ugdytų daugiau kompetencijų ir žinių nei reikalinga pasirinktai specialybei. Siekiame sukurti tam tikrą „talentų inkubatorių“, suteikdami ir panaudodami visus įmanomus resursus geriausių studentų savybių ugdymui ir atradimui“.
Mokosi gerai, bet vengia papildomo tobulėjimo
Vis tik M. Ubartas atkreipia dėmesį, kad nors šiandieniai studentai yra gabūs, kai kurias edukacines kryptis jie vertina gana abejingai.
„Studentai, įgiję puikius akademinius pasiekimus, daugiausia dėmesio skiria tik studijų rezultatams ir pamiršta, jog ne mažiau svarbus yra socialinių bei kultūrinių įgūdžių vystymas. Nors dėstytojai džiaugiasi inovatyviais, kūrybiškais ir stropiais studentais, juos gana sunku įtikinti mokytis antros užsienio kalbos, vykti įgyti tarptautinės patirties užsienyje ar dalyvauti verslumą skatinančiuose projektuose. Tarpdisciplininės žinios, socialinis intelektas, technologinis išprusimas ir gebėjimas dirbti tarpkultūrinėje aplinkoje yra svarbiausi ateities darbo rinkos kriterijai“, – teigia M. Ubartas
Pasak „GIFTed.Comm“ programos vyr. koordinatorės Vidmantės Grimalauskaitės, dauguma studentų studijas įvardina kaip prioritetą, tačiau daugiau dėmesio ir energijos skiria teorinėms žinioms įgyti, nei jas pritaikyti praktiškai. „Studentams jau studijų metu reikia siekti įgyti kuo įvairesnės patirties, kuri padėtų integruotis į darbo rinką. Šiandien darbdaviai ypač atsižvelgia į tarptautinę patirtį, todėl studijų metais patariama išnaudoti dvišalių mainų, mokslo stažuočių, studijų praktikų užsienyje galimybes, – teigia. V. Grimalauskaitė ir priduria, kad studentai į savo specialybę linkę žiūrėti labai siaurai. – Pavyzdžiui, baigusieji taikomąją matematiką kartais įsivaizduoja, jog galės dirbti tik matematikais, tačiau spręsdami praktinius ekonomikos, informatikos, inžinerijos, medicinos ir kitų sričių uždavinius jie gali tapti finansų rinkos, draudimo, verslo analitikais ar modeliavimo specialistais. Taip pat pastebime, kad studentai nėra linkę skirti daug dėmesio savo asmenybės ugdymui, retai atkreipia dėmesį į itin svarbų sugebėjimą aiškiai ir užtikrintai dėstyti mintis viešai, pristatyti idėją, apginti savo nuomonę“.
M. Ubarto teigimu, didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas ne gražiai iliustruotam studento diplomui, o studijų metu įgytoms žinioms, patirčiai ir gebėjimams: „Vienas pagrindinių talentų programos tikslų yra studento kompetencijų vystymas per tvarų mokslo ir verslo bendradarbiavimą. Todėl studentai turės ne tik palankias sąlygas tobulėti, bet ir plėsti kontaktų ir pažinčių ratą, dirbant su stipriausiais mokslininkais ir verslininkais. Natūralu, kad tiek patirtis, tiek užmegzti kontaktai stipriai padidins įsidarbinimo galimybes dar studijuojant“.
Vis tik P. Baltokas nesutinka su šia kritika ir prieštarauja nuomonei, jog studentai neva vengia papildomų galimybių, kurias jiems suteikia aukštosios mokyklos.
„Didelė dalis studentų prisijungia prie visuomeninių organizacijų, sporto, meno kolektyvų ar kūrybinių projektų ir ieško veiklų, kuriose galėtų geriausiai save realizuoti ir ugdyti įvairaus pobūdžio kompetencijas. Studentams jau ilgą laiką pabrėžiama užsienio kalbų, verslumo, kritinio mąstymo ir kūrybiškumo svarba ir Lietuva pamažu pradeda žengti tarpdiscipliniškumo ir integralaus kompetencijų suvokimo bei ugdymo link. Manau, kad šios žinios ir gebėjimai yra visų mūsų ateitis, nes, pavyzdžiui, šiandien norint gauti gerą darbą informacinių technologijų (IT) srityje, pakanka būti geru specialistu, tačiau Lietuva tampa vis globalesnė, o rinka – atvira visam pasauliui, tad neabejoju, jog po kelių metų gero IT specialisto sąvoka apims ir užsienio kalbų mokėjimą, gebėjimą kritiškai vertinti situaciją ir kūrybiškai spręsti iškylančias problemas. Tikiu, kad didžioji dalis studentų tai supranta ir siekia visapusiško išsilavinimo“, – sako P. Baltokas.
Nors visa universiteto parengta talentų programa yra skirta visiems studijų metams, prie jos, anot KTU atstovų, prisijungti studentai galės bet kada.
Šį rudenį naują individualių studijų sistemą gabiems studentams pasiūlys ir VDU. Skelbiama, kad „Academia Cum Laude“ programa sujungs dviejų geriausių pasaulio universitetų, Kembridžo ir Harvardo, studijų modelius ir suteiks galimybę studentams patiems pasirinkti, kaip studijuoti – gilinti žinias konkrečioje studijų programoje specializaciją pasirenkant vėliau arba pasirinkti laisvųjų menų sistemą atitinkančias, platų dalykų spektrą apimančias studijas. Universiteto tinklapyje teigiama, kad visų studijų metu studentai galės dirbti su pasirinktais kuratoriais – tarptautiniu mastu pripažintais VDU profesoriais, mokslininkais, tyrėjais, menininkais.
