Anot universiteto atstovų, šie mokslai bus organizuojami atsižvelgiant ne tik į Kaune nenorinčių gyventi, bet ir į Vilniuje dirbančių studentų laiką – paskaitos vyks penktadieniais ir šeštadieniais.
Kaip sklebia KTU, atrinktos tos magistrantūros studijų programos, kuriomis labiausiai domėjosi Vilniaus verslo įmonės ir regiono studentai: Apskaita ir auditas, Informacijos ir informacinių technologijų sauga, Didžiųjų verslo duomenų analitika, Energijos technologijos ir ekonomika. Norint įstoti į šias studijų programas, kurias vykdys ta pati dėstytojų komanda, kaip ir Kaune, abejuose miestuose studentams keliami tokie patys stojimo reikalavimai, tačiau šiemet magistrantūros programoms bus keliamas ir motyvacijos vertinimo kriterijus.
Pranašumas – papildomos programos
KTU studijų prorektorė Jurgita Šiukždinienė teigia, kad KTU žingsnis į sostinės rinką buvo tik laiko klausimas: „Šiuolaikinis universitetas peržengia miesto, regiono ir net šalies ribas. KTU turi fakultetą Panevėžyje, vykdo studijas Klaipėdoje, todėl ėjimas į Vilniaus, sparčiai augančio miesto Lietuvoje, rinką yra natūralus sprendimas. Be to, reikia pripažinti, kad, deja, dažnai miestas, o ne universitetas ar studijų kokybė lemia studento apsisprendimą, kur studijuoti. Todėl jaunimas, norintis mokytis KTU, bet gyventi šalies sostinėje, nuo šiol turės tokią galimybę“. Prorektorė priduria, KTU iš studentų, verslo įmonių ir ekspertų sulaukė palaikymo ir pritarimo, jog toks sprendimas yra logiškas ir priimtas tinkamu laiku – tai skatina sveiką konkurenciją tarp universitetų ir, konkuruojant dėl Lietuvos ir užsienio studentų, verčia juos galvoti ne apie kiekybę, o kokybę.
„Ar magistro diplomas reikalingas, yra subjektyvus dalykas, priklausantis nuo žmogaus asmeninių karjeros norų ir tikslų. Ketinantiems dirbti, pavyzdžiui gamykloje, II pakopos išsilavinimas nėra būtinas, tačiau tiems, kurie nori save realizuoti marketingo srityje, magistro studijas rinktis verta. Be to, remiantis tyrimais, magistro diplomą turintys žmonės uždirba maždaug 80-90 eurų daugiau, tad aukštesnis išsilavinimas yra vertinamas darbo rinkoje“, – teigia Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas.
Pasak J. Šiugždinienės, KTU siūlo galimybę studijuoti ne tik tradicinėse magistrantūros studijose, bet taip pat rinktis papildomas, tarpdisciplinines kompetencijas: Duomenų analitika, Vadovavimas, Procesų validavimas, Produktų dizainas, Informacinių paslaugų vadyba, Informacinių technologijų valdymas ir kt. Visos šios kompetencijos yra įgyvendinamos dalyvaujant Lietuvos ir tarptautinėms kompanijoms ir organizacijoms, didelis dėmesys skiriamas individualių ir asmeninių kompetencijų ugdymui.
Ypač domisi darbdaviai
Anot J. Šiugždinienės, Vilniuje įsikūrusios tarptautinės kompanijos („Barclays“, „Microsoft“, „Swedbank“ ir kt.) ypač domisi Didžiųjų verslo duomenų analitika, nes tokios tarpdisciplininės studijos yra vienintelės Lietuvoje. „Šioje programoje dėmesys skiriamas ne tik didžiųjų verslo duomenų analitikai ir prognozavimui, bet ir verslo sprendimų priėmimui, paremtam matematikos, verslo ir informatikos integracija bei sinteze“, – sako J. Šiugždinienė.
Energijos technologijų ir ekonomikos studijų metu bus ruošiami energetikai, išmanantys ekonomiką ir jos veikimo principus. Būsimaisiais absolventais, anot pašnekovės, jau dabar yra susidomėjusios Energetikos ir Ūkio ministerijos, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, įmonės „Litgrid“, „Enefit“, „ESO“, „Lietuvos energija“, „Elektrum Lietuva“, „Energijos skirstymo operatorius“ ir „Lietuvos geležinkeliai“.
Ji taip pat teigia, kad vilniečiai taip pat susidomėjo Apskaitos ir audito magistrantūros studijų programa, suteikiančia galimybę studentams įgyti ACCA (angl. Association of Chartered Certified Accountants) kvalifikaciją ir gauti septynias iš devynių privalomų apskaitininko egzaminų įskaitas.
„Atsižvelgiant į esamą informacinių technologijų (IT) specialistų paklausą ir į didėjantį Vyriausybės dėmesį šiems specialistams, Informacijos ir IT saugos programa skirta tiems studentams, kurie siekia pakelti įgytą kvalifikaciją ir praplėsti žinias IT saugos srityje“, – sako KTU prorektorė.
Magistras dėl prestižo – retas reiškinys
Anot J. Šiukždinienės, kol kas populiariausios studijų programos – didžiųjų verslo duomenų analitika, apskaita ir auditas, informacijos ir informacinių technologijų sauga, medicininė chemija, pramoninė biotechnologija, elektronikos inžinerija ir viešasis administravimas.
Magistrantūros mokslus studentai renkasi dėl keleto priežasčių: magistro diplomas būtinas norint gauti tam tikras darbo vietas, dėl asmeninių ambicijų tapti savo srities specialistais, siekio plėsti ir stiprinti pažinčių tinklą kuriant inovacijas ir norint tęsti mokslinį kelią doktorantūroje.
Tačiau Švietimo ir mokslo ministerijos studijų skyriaus vedėjas Antanas Levickas teigia, kad magistro diplomas, ieškant darbo, ne visada yra reikalingas: „Dažnas darbdavys nekreipia dėmesio, ar darbuotojo išsilavinimas yra pagal bakalauro, ar magistro laipsnį. Lietuvoje nėra tiek daug darbų, skirtų būtent magistrantams – mūsų darbo rinka yra perpildyta aukštąjį išsilavinimą turinčiais žmonėmis. II studijų pakopą baigusių žmonių yra itin daug ir kartais jie užima tas darbo vietas, kuriose magistro laipsnis nėra būtinybė.“
Vis tik A. Levickas pripažįsta ir tai, kad dėl nuolatinių darbo rinkos pokyčių vienareikšmiškai vertinti KTU naujų studijų pasiūlą yra sudėtinga. „Verta atkreipti dėmesį ir į tai, kad žmogus, turintis aukštesnės kvalifikacijos išsilavinimą, galimai turi didesnių verslumo gebėjimų, į kurių ugdymą galbūt vertėtų investuoti tam, kad žmonės gebėtų patys susikurti sau darbo vietas. Taip pat sparčiai vyksta technologijų ir pramonės plėtra, kurių valdymui reikalingi asmenys su atitinkamomis kompetencijomis“, – sako A. Levickas.
Remiantis Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro 2013 m. duomenimis, 29 proc. studentų teigė, kad sprendimui studijuoti magistrantūroje didelę įtaką turėjo įsitikinimas dėl magistrantūros studijų svarbos darbo rinkoje, 52 proc. įsitikinę, kad baigus magistrantūrą atsiveria daugiau profesinių galimybių, ir tik 8 proc. studentų magistro studijas rinkosi dėl prestižo.
Daugiausia lūkesčių dėl didesnių profesinių galimybių baigus magistrantūrą turi socialinių, fizinių ir biomedicinos mokslų studijų sričių studentai. Technologijos mokslų ir meno studijų srities magistrantai dažniausiai siekia gilinti profesinėje veikloje reikalingas žinias, o humanitarinių mokslų – akademines žinias. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad maždaug pusė apklaustųjų stodami į magistrantūrą turėjo apmokamą darbą.
