Būtent dėl šios priežasties lapkričio antroje pusėje prasidėjus masiniams išpardavimams parduotuvės būna sausakimšos, o iš vitrinų ir lentynų vienas po kito šluojami akcijos lipdukais pažymėti daiktai. Visas šis sąmyšis tęsiasi iki pat didžiųjų žiemos švenčių, o tada dažnas lietuvis pažiūrėjęs į savo piniginę gūžčioja pečiais. Ekspertai pastebi, kad didieji metų išpardavimai žmonėms taip apsuka galvas, kad namo jie parsineša ir reikalingus, ir nereikalingus daiktus.
DELFI pabandė išsiaiškinti, ar prieš šventes skelbiamos nuolaidos tinkamiausias metas apsipirkinėti siekiant sutaupyti.
Vietoj palaidinės už 5 eurus – puodelis kavos
Kad per išpardavimus vaikštant prekybos centruose nesunku susigundyti bereikalingomis prekėmis patvirtina ir stilistė Agnė Gilytė. Anot jos, ne viena jos klientė yra pakliuvusi į situaciją, kai į prekybos centrą nueina nusipirkti kokį nors norimą daiktą pigiau, jo neranda, bet prisiperka krūvelę kitų. Prieš perkant daiktą per išpardavimą stilistė pataria užduoti sau kelis klausimus, kurie esą gali padėti išvengti chaoso spintoje.
„Pirmas – ar aš tą daiktą pirkčiau už pilną kainą? Kalba eina apie paskutinius išpardavimus, kai viskas jau sumesta į krūvas ir reikia paieškoti, pasirausti ir kai tu ištrauki daiktą, sakai: „ai, pasiimsiu, kainuoja 5 eurus”. Bet pagalvok, ar tu neprisirinksi į savo spintą nereikalingo balasto ir finale jis tave tik nervins, „o velnias, nusipirkau, pusė metų su etikete ir neapsirengiau“. Geriau nepirkti trijų po 5 eurus, bet nusipirkti vieną už 15 eurų, kurį tikrai dėvėsi. Jeigu tai yra situacija „negi nieko nenusipirksi?“, nepirkit. Geriau išgerkit geros kavos už tuos 5 eurus“, - teigia A. Gilytė.
Taip pat, anot jos, per išpardavimus nereikėtų medžioti madingiausių besibaigiančio sezono drabužių ar aksesuarų, kadangi jie jau bus „nusidėvėję morališkai“, todėl jais pasipuošti greičiausiai norėsis vos kelis kartus.
„Madingas daiktas, jeigu jis yra to sezono žvaigždė, blykstelėjimas, improvizuokim, kad tai yra pūstas citrinos spalvos sijonas, į parduotuves atėjo vasaros viduryje. Jis ten kabėjo, visi matė, čiupinėjo, suprato, kad tai yra „super fashion“. Bet kiek laiko jis jau morališkai dėvėjosi? Jo galiojimo laikas baigsis tada, kai nutirps sniegas.
Ir net jei jūs jį nusipirksite už 10 proc. jo vertės, jūs juo pasidžiaugsite 2-3 kartus. Ateis pavasaris, jūs jo nebedėvėsite, o po metų jis nebebus madingas. Todėl aš siūlau pagalvoti, kiek jūs jį dėvėsite ir, jeigu tai yra sezono super madingas daiktas, aš siūlyčiau jį pirkti sezono pradžioje arba susitaikyti su tuo, kad jų jo šį kartą neturėsite. Geriau suinvestuoti pinigus į bazinius dalykus, kurie reikalingi jūsų garderobui – kokybiški batai, geros kelnės, klasikinė delninukė ar kt.“, - pataria stilistė.
Norintiems konkretaus daikto nepataria laukti
Nors A. Gilytė yra įsitikinusi, kad išpardavimų metu galima sutaupyti, tačiau norintiems įsigyti konkretų daiktą pačių didžiausių išpardavimų pataria nelaukti mat gali arba nebūti tinkamo dydžio, arba norimas rūbas jau bus išpirktas.
„Žieminis išpardavimas prasideda iš karto po švenčių, grubiai 27 dieną (gruodžio – DELFI) tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje. Kai prasideda išpardavimas, tai nėra visiškas išpardavimas, procentaliai didelės nuolaidos. Tačiau šio išpardavimo pliusas yra toks, kad žmonės, kurie ketino pirkti tam tikrą daiktą – suknelę, batus, akinius – kažkiek sutaupo. 15, 20, 25 procentų. Jeigu žmogus ir taip ketino pirkti tą daiktą, tai jam geras variantas“, - tikina pašnekovė.
O tiems, kurie nori tiesiog šiek tiek atsinaujinti garderobą, stilistė pataria palaukti didžiųjų išpardavimų, tačiau siūlo į parduotuves eiti su konkrečiu tikslu.
„Siūlau neiti žioplinėti „o gal kas nors gero“. Siūlyčiau tai padaryti sezono pradžioje. Dabar, sausį, reikėtų eiti žvalgytis, kas gero pavasarį. Nes jeigu per seil'ą eisit žioplinėti, tai prisipirksit daiktų po 5 eurus, jie stovės ir po to prasidės graudžios dainos: „ką daryti, nes vėl krūva daiktų, o neturiu, ką rengtis“, - šypsosi A. Gilytė.
Kad konkretus tikslas yra kone pagrindinis išsigelbėjimas nuo bereikalingo pinigų švaistymo prekybos centruose pritaria ir psichologai, ir asmeninių finansų ekspertai. Asmeninių finansų trenerė Marija Bunkaitė tikina, kad stebuklingo būdo apsisaugoti nuo bereikalingų pirkinių nėra, tačiau ji pataria neprarasti sveiko proto ir atsispirti prekybininkų manipuliacijoms.
„Impulsyvesniems, ne kartą prisipirkusiems, ko nereikia, lengvai pasiduodantiems reklamoms rekomenduojama paprasčiausiai vengti pagundų – nesilankyti prekybos centruose, arba eiti tik su tiksliu sąrašu ir nežioplinėti. Čia vėlgi pravers iš anksto susidarytas dovanų sąrašas su nusistatytomis sumomis“, - aiškina M. Bunkaitė.
Prieš šventes parduotuves apeina ratu
Tuo tarpu vilnietė Monika teigia, jog prieš šventes parduotuves apeina ratu, o nuolaidomis stengiasi pasinaudoti pasibaigus apsipirkimo maratonui. Mergina pasakoja, kad šventinėmis dovanomis pasirūpina iš anksto, o po švenčių ištuštėjusiose parduotuvėse susimedžioja geriausias nuolaidas.
„Tuo metu, kai žmonės daugiausia perka, parduotuvėse veikt nėra ką. Nes visų pirma yra sukeltos kainos, nes vistiek išpirks. Ir B – nukentės kokybė, nes į lentynas išdeda viską. Geriausiai apsipirkinėti tada, kai apsiperka mažiausiai žmonių“, - įsitikinusi Monika.
Monika teigia, kad dažniausiai akcijomis naudojasi pirkdama negendančius, tačiau nuolatos reikalingus maisto produktus, delikatesus ar alkoholinius gėrimus. Anot jos, po švenčių pavaikščiojus parduotuvėse šių prekių iš tiesų galima įsigyti pigiau ir sumokėti kone perpus pigiau.
Prekybos centrai skaičiuoja, kad nors šventiniam stalui lietuviai šiais metais nenusiteikę išleisti daugiau nei prieš metus, dovanoms lėšų negaili. Gruodį „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto užsakymu atlikta gyventojų apklausa parodė, kad šiemet didžioji dalis lietuvių šventiniams sveikinimams skirs 30-100 eurų.
Gyventojų apklausos duomenimis, daugiau nei pusė (54 proc.) respondentų kalėdinėms dovanoms ir sveikinimams ketina skirti nuo 30 iki 100 eurų. Palyginimui, 2012 metais 53 proc. apklaustųjų šiai išlaidų eilutei planavo skirti gerokai mažiau – iki 58 eurų. Šiemet taip pat išaugo gyventojų dalis, kurie teigė dovanoms skirsiantys daugiau nei 100 eurų ‒ palyginus su 2012 metais, tokių gyventojų padaugėjo nuo 10 iki 19 procentų.
Tikina, kad sutaupyti galima
Nors dažnai kyla klausimas, ar iš tiesų per išpardavimus galima sutaupyti, ar tai nėra tik akių dūmimas, didžiųjų prekybos centrų atstovai tikina, kad apsiperkant protingai sutaupyti tikrai galima.
Prekybos centro „Europa“ vadovė Rasa Vileikytė tikina, kad norintieji nusižiūrėtą daiktą per išpardavimus įsigyti pigiau rizikuoja, jog tiesiog jo neberas parduotuvėje, o jei ji yra vienintelė Vilniuje su idėja įsigyti nusižiūrėtą pirkinį teks atsisveikinti. Vis dėlto laimingiesiems, anot jos, tikrai pavyksta nemažai sutaupyti.
„Situacija paprastesnė, jei tai tinklinė parduotuvė, įsikūrusi daugelyje prekybos centrų. Tuo tarpu prekybos centre „Europa“ yra įsikūrę daug išskirtinių, pasaulyje garsių tarptautinių prekės ženklų, tad jei tinkamo dydžio ar norimos prekės jau nėra, ją gauti kur kas sunkiau ar net neįmanoma.
Kitavertus, perkant išpardavimų metu sutaupyti galima ženkliai – 20 proc. ar 40 proc. nuolaida kelis šimtus eurų kainuojančiai rankinei yra kur kas svaresnė, nei tokio paties dydžio nuolaida keliasdešimt eurų kainuojančiai prekei“, - sako R. Vileikytė.
Tuo tarpu Akropolis LT“ direktorė Dovilė Šiekštelytė-Batutienė teigia, kad ieškantieji ne dovanų, o kasdienių prekių į medžioklę prekybos centruose leidžiasi dar prieš Naujuosius metus, mat tada ir prasideda žiemos išpardavimai. Tačiau per kurią išpardavimų bangą pirkti prekes populiariausia, pašnekovės teigimu, atsakyti sunku.
„Sezoniniai išpardavimai turi savo sistemą – iš pradžių taikoma mažesnė, dažniausiai apie 20 proc. siekianti nuolaida, tačiau prekių – dydžių, modelių, spalvų - pasirinkimas tuo metu būna didžiausias. Vėliau nuolaidos auga, tačiau dalis prekių jau būna išpirktos. Tad šiuo atveju kiekvienas pirkėjas renkasi savo strategiją, kaip sutaupyti ir nusipirkti reikalingą daiktą. Be abejo, įtakos šiems pirkiniams turi ir oras – staiga atšalus iš karto išauga šiltesnių rūbų, pirštinių, kepurių, šalikų paklausa“, - sako pašnekovė.
