Ir nors Jūriniame slėnyje nekuriami stulbinantys išradimai, jo paslaugomis naudojasi daugybė verslo įmonių, kurios siekia savo veikla nekenkti gamtai. Jame taip pat atliekami tyrimai, stebėjimai, kurie ateityje padės gyventi švaresnėje aplinkoje.
Atsirado, nes buvo poreikis
„Jūrinis slėnis yra integruotas mokslo, studijų ir verslo centras. Jis – lyg skėtis, po kuriuo veikia ne viena institucija. Visų jų tikslas – siekti verslo ir mokslo partnerystės, kad ji būtų kuo naudingesnė abiems šalims, ir kuo intensyvesnė“, – teigė Jūrinio slėnio Jūros tyrimų atviros prieigos centro direktorė Viktorija Vaitkevičienė.
Jūriniame slėnyje šiuo metu veikia penkios laboratorijos. Visos jos yra funkcionuojančios, tik daliai jų trūksta tam tikros įrangos.
Slėnyje veikia Jūros chemijos, Jūros ekosistemų, Jūrinių konstrukcijų patikimumo, Vandens transporto technologijų, Laivyno ir ekspedicinių tyrimų laboratorijos.
„Jūrinis slėnis neatsirado šiaip sau. Tikrai nebuvo taip, kad atsirado pinigų, kuriuos reikėjo panaudoti, todėl įkūrėme Jūrinį slėnį. Išties viskas susiklostė labai sėkmingai. Verslas nuolat turi poreikių, nes kažką daro, kuria, stato naujas gamyklas, pradeda naujas veiklas. Verslo ir aplinkos santykis yra amžina problema. Todėl visada reikėjo ir reikės mokslininkų, kur padėtų šias problemas spręsti. Jie ir dirba Jūriniame slėnyje“, – kalbėjo viena iš tokio slėnio iniciatorių, didžiausios jo Jūros ekosistemų laboratorijos vadovė Zita Gasiūnaitė.
Šioje laboratorijoje atliekami ir fundamentiniai moksliniai tyrimai, kuriais siekiama išsiaiškinti, kodėl atsiranda tam tikri gamtos reiškiniai, kaip juos galima keisti, jei būtina.
Kita kryptis – taikomieji ekologiniai moksliniai tyrimai. „Šiuos tyrimus Klaipėdos universitete darėme dar iki atsirandant Jūriniam slėniui. Laboratorija neatsiranda todėl, kad ją kažkas tiesiog nori sukurti. Ji atsiranda todėl, kad yra poreikis kažkokiems tyrimams, todėl reikia žmonių, kurie gali juos atlikti“, – aiškino Z. Gasiūnaitė.
Uždarbis nėra mažas
Kai Jūrinis slėnis buvo įkurtas, Jūros ekosistemų laboratorija natūraliai įsiliejo į jo veiklą. Laboratorijoje atsirado ir modernesnės įrangos, kuria galima atlikti išsamesnius tyrimus.
„Taikomieji tyrimai yra skirti spręsti konkrečias problemas. Tai ir, pavyzdžiui, poveikio aplinkai vertinimas, kuris susideda iš daug aspektų, reikalauja gilių specialistų žinių. Verslininkai, kurie nori pradėti naują veiklą, kreipiasi į mus, kad padėtume sukurti harmoningą santykį su aplinka. Užsakymų mums netrūksta. Aišku, pasitaiko, jog turime pasakyti, kad neįmanoma numatytoje vietoje vystyti verslo, nes jis turės neigiamą poveikį aplinkai. Tuomet ieškoma kompromisų, siūlome keisti technologijas, daugiau investuoti, kad poveikis aplinkai būtų mažesnis. Nėra veiklos, kuri nedaro poveikio aplinkai. Bet reikia suprasti, kad tą aplinką reikia kiek įmanoma labiau saugoti, nes joje gyvename“, – kalbėjo Z. Gasiūnaitė.
Ji prognozavo, jog tyrimų, ypač poveikio aplinkai vertinimo analizių, užsakymų tik daugės, nes verslininkai siekia jūroje statyti vėjo jėgainių parkus, vis netyla kalbos apie giliavandenio uosto statybas. „Verslo plėtra vyksta, todėl užtektinai veiklos turime ir mes“, – pabrėžė pašnekovė.
Jos teigimu, esminė Jūrinio slėnio problema yra ta, kad trūksta ne užsakymų iš verslo, o mokslininkų, kurie galėtų tuos užsakymus įvykdyti.
„Mokslininkai išvažiuoja dirbti į užsienį, ateina studentai, kurie moksliniam darbui turi mažiau motyvacijos. Ši problema aktuali ne tik Klaipėdoje, bet visoje Lietuvoje. Tai galima pamatyti stebint, kas pasirenka doktorantūros studijas. Žmonių yra, bet reikia kvalifikuotų specialistų, tokių, kurie ne tik sugebėtų atlikti pavestas užduotis, bet būtų kūrybingi. Daugiausia mūsų mokslininkų yra iš Klaipėdos universiteto, kai kuriuos pastebime dar studijų metais, juos auginamės.
Mitas yra tai, kad mokslininkai mažai uždirba. Bazinis atlyginimas išties nedidelis, tačiau iš projektinių veiklų galima gerai gyventi. Badu tikrai nemirštame“, – tikino Z. Gasiūnaitė.
Laivu domisi užsieniečiai
Jūriniame slėnyje dirbantys mokslininkai yra savo darbo fanatikai. Juo labiau, kad tokios patirties, kokios galima įgauti Jūriniame slėnyje, neįmanoma įgyti nė viename Lietuvoje veikiančiame integruotame mokslo, studijų ir verslo centre.
Laivyno ir ekspedicinių tyrimų laboratorijos vadovas Nerijus Blažauskas galėtų valandų valandas pasakoti, ką veikia joje dirbantys mokslininkai, kiek darbų dar laukia.
Ypatingas laboratorijos pasididžiavimas – mokslinių tyrimų laivas „Mintis“, pastatytas už beveik 10 mln. eurų. „Realiai „Mintis“ dirbti pradėjo nuo šių metų balandžio. Jau šiek tiek pasiknaisiojome jūros dugne, atlikome Būtingės naftos terminalo monitoringo užduotis. Dabar ruošiamės „NordBalt“ kabelio apžiūrai – tai užsakymas. Yra žinių, kad tas kabelis šiek tiek išlindęs iš dugno, todėl laukia rimtas darbas. „Mintis“ tris dienas turės „ant inkaro“ būti vienoje vietoje, kol narai ners po vandeniu ir sutvarkys tą kabelį“, – pasakojo N. Blažauskas.
Laivas „Mintis“ yra ne tik platforma laikinoms laboratorijoms, bet jose įrengtos ir dvi stacionarios, kuriose iškart galima tirti jūroje paimtus mėginius.
„Aišku, girdėjome pastabų, kad laivas brangiai kainavo, o aš sakau, kad pigiai. Ir jis greitai atsipirks. Užsakovų daug, juk vyksta uosto, verslo, susijusio su jūra, plėtra. Kol tokio laivo nebuvo, viskas buvo apleista, o kai pradedi veikti, tada veiklos atsiranda labai daug. Galėčiau prirašyti tiek projektų, kad „Mintis“ trejus metu negrįžtų iš jūros. Įvertinę mūsų laivo funkcionalumą, juo dabar jau domisi ir užsieniečiai – vienas po kito. Lenkai, norvegai, švedai, suomiai – visiems reikia šito laivo prie jų krantų, nes funkcionalumas yra unikalus, o išlaidos darbams, palyginti su kitais laivais, 2-3 kartus mažesnės. „Mintis“ atsirado geru laiku ir geroje vietoje“, – teigė N. Blažauskas.
Tiria biokurą
Itin reikšmingi tyrimai atliekami ir Vandens transporto technologijų laboratorijoje.
„Tiriame kurą – jo šilumingumą, energetinę vertę, elementinę sudėtį. Jei kuras skystas, galima ištirti ir jo tepumo savybes, tankį, užšalimo temperatūrą. Ir nors labiau tiriame skystą kurą, tačiau pastaruoju metu daugėja užsakymų ištirti biokurą“, – teigė šios laboratorijos tyrėjas Vygintas Daukšys.
Anot jo, pavyzdžiui, jei žmogus augina gluosnius ir nori sužinoti, ar jie yra vertingi kaip biokuras, gali reikiamą kiekį medienos atnešti į laboratoriją. „Mes ją sutarkuosime, suspausime, išmatuosime energetinę vertę ir bus aišku, ar jį verta naudoti kaip kurą. Jei 2010 metais dėl biokuro tyrimų turėjome tik vieną užsakymą, tai šiais metais tendencija labai aiški: užsakymų vis daugėja. Kreipiasi ne tik žmonės, kurie ketina prekiauti biokuru, todėl nori jį ištirti, bet ir kompanijos, kurios savo katilinėse nori naudoti biokurą, todėl atnešta jį ištirti, ar apsimoka deginti“, – pasakojo V. Daukšys.
Šioje laboratorijoje atliekami ne tik įvairūs tyrimai, kurie daromi ir mobilia oro taršos laboratorija, bet ir kuriami išradimai. Vienas tokių – išmetamųjų dujų valymo laivuose įrenginys.
„Turime pasigaminę laboratorinį modelį išmetamųjų dujų valymo įrenginį. Kadangi dabar tai labai aktualu Baltijos jūroje – sieros valymas, nes nuo šių metų pradžios įsigaliojo vadinamoji sieros direktyva, kurioje nurodyta, kiek sieros gali į orą išmesti laivai, kiekiai labai sumažinti.
Laivų savininkai turėjo rinktis, ar naudos mažasierį kurą, kuris yra labai brangus, ar statyti antrinį išmetamųjų dujų valymo įrenginį. Kiek žinau, kai kurie tarptautiniai keltai įsirengė tokius valymo įrenginius, tačiau jie labai neekonomiški. Mes turime pasigaminę tokį mažą įrenginį, kuris yra šiek tiek kitoks. Atliekame bandymus ir, jei pasiteisins, patentuosime. Kuo jis išskirtinis? Mūsų valymo įrenginio yra kitas veikimo principas ir panaudojimo galimybės. Jis turėtų būti ekonomiškesnis, nes pats gamins jam reikalingos energijos srautą, todėl reikės montuoti mažiau siurblių. Mūsų įrenginys yra nedidelis, todėl jis galėtų būti montuojamas nedideliuose laivuose, pavyzdžiui, žvejų, kurie žvejoja Baltijos jūroje. Dabar jie naudoja mažasierį kurą ir jiems tai labai brangu“, – aiškino V. Daukšys.
