DELFI primena, kad nesėkmingai kultūrinio turizmo sodybą Miguičionių kaime, Varėnos rajone, bandžiusi įkurti verslininkė Daina Bilevičiūtė įsisuko į nesibaigiantį teismų ir nemalonumų maratoną. Visą nemalonumų virtinę vainikavo metų sandūroje ją pasiekęs Žemės ūkio paskolų garantijų fondo siųstas pranešimas, kad jiems moteris yra skolinga 800 000 litų. Daugiau apie tai skaitykite čia.
Naujienų portalas DELFI susiekė su verslininke bei Žemės ūkio paskolų garantijų fondo valdyba ir pasidomėjo, kaip visgi baigėsi ši istorija.
Istorija pagal Dainą Bilevičiūtę
Paklausta, kaip ketina sumokėti įspūdingą pinigų sumą į valstybės biudžetą, moteris atsakė, kad tai „jos nejaudina“. „Tegul jie išsidirbinėja, kiek gali, toliau. Yra apgalvota viskas, kad per trejus metus, kadangi tu neturi pajamų, tą sumą nurašys“, – džiaugėsi moteris.
Moteris neketina palūžti ir nestokoja geros nuotaikos: „Žinote, čia kaip tam anekdote. Kai iš tavęs viską atima, tai kas žmogui belieka? Tik šokti ir dainuoti. Iš manęs neatėmė kūno. Ačiū Dievui, kad nepasodino. Iš manęs neatėmė sielos. Iš manęs atėmė visus materialinius dalykus. Nematau tame blogumo“.
Nors, atrodo, kad situacijos baigtis moteriai itin palanki, tačiau kirčių savo gimtinei moteris negaili. „Tokioje valstybėje dirbti niekam nerekomenduočiau. Tai yra gėda, šlykštu. Tai yra manipuliacija įstatymais. Jeigu aš eičiau prieš valstybę, aš laimėčiau. Bet tam reikia labai daug pinigų, kad aš galėčiau laimėti. Tai yra žaidimas“, – sakė pašnekovė.
„Kadangi aš esu sveika ir protinga, tai man yra nusišikti. Man sveikata yra brangiausia, kurios aš nenusipirksiu už jokius pinigus. Už tai, kad jie nužudė mano idėją vystyti kaimo kultūrinį turizmą, reikia padėkoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai. Aš jiems užsakysiu koncertą „Linkime pasveikti““, – kalbėdama naujienų portalui DELFI riebių pasakymų nevengė moteris.
Nesėkmingai grandiozinį projektą bandžiusi įsukti verslininkė teigė niekam nelinkinti vystyti „šitų europinių projektų“. Anot jos, tam reikia turėti labai tvirtą užnugarį arba labai daug pinigų. „Jeigu tu darai tai nuoširdžiai, tada – ne“, – sakė ji.
Apie jai pasiūlytą galimybe pasinaudoti fizinių asmenų bankroto įstatymu, moteris kalbėdama su DELFI neužsiminė.
Istorija pagal Žemės ūkio paskolų garantijų fondo valdybos direktorės pavaduotoją Romalda Globienę
„Mes buvome ją pasikvietę, viską jai paaiškinome. Nors ji ir taip viską puikiai žinojo. Teikiant garantiją ji pas mus labai dažnai lankydavosi. Pasikvietėme ir mūsų advokatus, kad jai būtų aiškiau, kas yra valstybės garantija ir kaip ji vyksta. Susitarėme taip, kad ji dabar lyg ir planuoja keltis bankroto bylą. Mes jai taip patarėme. Mes tapsime kreditoriais. Turto ji jokio neturi. Ir po to jos ūkis bus išregistruotas, o santykiai su ja bus nutraukti. Tame tarpe kreditoriumi taps ir bankas, – galimą situacijos baigtį aiškino R. Globienė. – Ji, moteris, nesupranta, bet mes bankui visų įsipareigojimų neįvykdėme. Atidavėme dalį, už kurią buvome garantavę. O dar liko skola bankui. Mūsų garantija buvo 40 procentų, nes ji buvo įsikeitusi savo asmeninį turtą.
Fondo atstovė sako, kad jeigu advokatas D. Bilevičiūtei patars nuoširdžiai, dainininkei skolos atsikratyti pavyks sėkmingai. „Nieko jai mokėti nereikės“, – sakė pašnekovė. R. Globienė paneigė, kad moteris buvo paduota į teismą.
Žemės ūkio paskolų garantijų fondo valdyba veikia pagal valstybės skolos įstatymą. Jame yra apibrėžtos sąlygos, kada skola gali būti nurašoma.
„Jeigu yra skolininkas, kuris negrąžina mums skolos (jeigu ji neišsikels bankroto bylos), tada mes turėsime ją paduoti į teismą, o jis priteis mums skolą, tada D. Bilevičiūtę perduos anstoliams. Tada užfiksuosime, kad prasideda skolos išieškojimas. Ji jokio turto neturi. Anstolis išieškos skolą, o mes tą skolą nurašysime. Tai yra taisyklės“, – aiškino R. Globienė.
