Įsivaizduojam, kad apie mus taip įsivaizduoja, nors niekas taip jau seniai neįsivaizduoja (iš kokios aklinos š... išlindo klipo kūrėjai?), jau žino, kaip yra, arba nieko nežino, nieko neįsivaizduoja, todėl ir įsivaizdavimo keist nereikia.
Viena pažįstama italė dalijasi atradimu: „skaičiau laikrašty apie Lietuvą, pagalvojau, kad reikia būtinai aplankyt“. Būtinai, sakau, jums, italams nuo kalnų, atsivers horizontai.
Pasirodo straipsnių apie Vilnių, Lietuvą kelionių skiltyse, malonu visada, lyg apie savo namus – jaukius, išpuoselėtus ir kvepiančius pyragais – skaityčiau. Gal prieš 40 metų jie atrodė kitaip, ir kvepėjo ne pyragais, bet kviesdamas svečių juk tokio prologo nepažeri. Žinia (nors ir pateikiama kontrasto principu), kad mano namuose prieš 40 metų kitokiam šeimininkui šeimininkaujant kažkas šlapinosi ant kampo, vargu ar jų patrauklumą padidina.
Jau nieks Lietuvos taip neįsivaizduoja. Seniai. Nes – alio! – negyvenam už geležinės uždangos, esam atviri pasauliui, o pasaulis – mums.
Norite išsakyti savo nuomonę ar pranešti naujieną? Kviečiame rašyti el. paštu pilieciai@delfi.lt