Su vienu buvusiu draugu pora buvom daugiau negu 4 metus. Pradėjom draugauti, kai buvau dar jauna studentė, jis mano vienas iš pirmųjų vaikinų, už mane šiek tiek vyresnis. Šiaip savo draugysčių patirties neslėpiau, jis žinojo, kad neturiu daug patirties šituose reikaluose. Na, bet su laiku jos atsirado, ir savęs pažinimo, savo norų pažinimo taip pat.
Po poros metų įsisuko rutina, ypač lovoje. Šiaip jis kartais būdavo aistringas, bet dažniausiai aš inicijuodavau kažką kitokio, įdomesnio, nes jam viskas gerai kaip yra. Kurį laiką tiesiog stengiausi viską pateisinti. Žmogus geras, aš jo neapgaudinėsiu.
Vieną vasaros laisvadienį sugalvojau degintis, nuvažiavau prie vandens telkinio pagulėti. Kadangi mano draugui gulėti paplūdimy – ne veikla, jis net apsidžiaugė, kad važiuoju be jo. Ten netoli yra ir jachtų prieplaukėlė. Karšta, rūbų ant manęs nedaug. Ir užkalbino kažkoks nepažįstamasis, paplepėjom (gal tiksliau, paflirtavom), galiausiai atsidūriau pas jį jachtoj vidury vandens telkinio... pasideginti.
Deginimuisi visa amunicija krepšy, yra kas ištepa kremu nugarą. Ilgai nesideginau, suviliojau labai greitai. Įsiūbavom jachtą kaip reikiant... Jam išpasakojau savo norus ir dėl visa ko apsikeitėm telefono numeriais... Na, pagalvojau, jeigu mano draugas ir toliau bus „gerai, kaip yra“ rūšies vaikinas.
Su tuo „jūreiviu“ po to dar buvau susitikusi ne tik jachtoje. Na, jis daug ką man išpildė, o aš nustojau zyzti draugui. Tas trumpalaikis romanas pasibaigė ir to vaikino daugiau nebemačiau. Net nežinau, ar jis buvo vienišas – neklausėm to vienas kito. Ne tas buvo tikslas, viską baigėm ir tiek, net nerašiau jam daugiau niekada.
Paskui, po kurio laiko, buvom su draugu jo draugų vakarėlyje. Buvo smagu, žaidėm žaidimus, atsipalaidavau. Kažkas sugalvojo žaisti „Tiesą – drąsą“. Žaidėm visi, linksminomės. Vienam iš savo ėjimų pasirinkau tiesą ir kažkas paklausė, ar esu kada nors ką nors intymaus veikusi ant vandens ar vandeny. Ir aš pasakiau tiesą: jachtoje, ir ne kartą!
Visi pasijuokė, toliau kito eilė buvo. Ir tik tada supratau, kad pasakiau tai, ko nereikėjo. Atsisukau į draugą, o jis į mane akis įsmeigęs. Taksi išsikvietėm anksčiau negu kiti. Važiuojant nesikalbėjom, o grįžusi sulaukiau daug klausimų. Pradėjau šnekėti nenuosekliai, sutrikau ir galiausiai viską atskleidžiau. Gal ir nebūtume ilgai išbuvę kartu, buvo jau viskas atsibodę, bet „Tiesa – drąsa“ tikrai paspartino procesą...
Šis pasakojimas dalyvauja konkurse Uždrausta meilė. Konkursą remia romantika.lt. Romantika.lt – prekės Jūsų intymiam gyvenimui ir seksualus apatinis trikotažas. Orgazmo investicijos.
