Ieškau Dianos... Moters, su kuria taip ir nesusitikau. O tiek kartų buvo planuota ir bandyta. Kaskart galvodavau, kad tiesiog dar ne laikas, tiesiog dar nelemta. Gal iš tiesų nelemta? Net jei ir taip, niekada sau neatleisčiau, kad nebeieškojau, kad nieko nedariau, kad ją surasčiau.

Visas mūsų bendravimas apsiribojo susirašinėjimu. Ir tai truko kokius gerus trejus metus. Ne, ne... Tų laiškų ar žinučių nebuvo daug. Ir laiko tarpai tarp jų buvo nemaži. Tai ji, tai aš dingdavom kažkur, o po kurio laiko tai ji, tai aš vėl parašydavom. Kai po gero pusmečio nebendravimo ji vėl parašė, paklausiau jos:

- Kodėl, kai tik pradedu Tave pamiršti Tu vėl atsirandi? Arba aš parašau lyg tarp kitko?

- Nes mūsų širdies skilveliai plaka išvien...

Tokio atsakymo man užteko. Manau, jame buvo, o gal ir yra tiesos. Ji mano atmintyje įstrigo amžiams ir gerai žinau, kad niekas jos nebeištrins. O ir nenoriu, kad ištrintų, nes ji – nuostabi moteris. Moteris, kupina jautrumo, šilumos. Moteris, spinduliuojanti jaukumu. Moteris, kuriai toli gražu ne visos gali prilygti. Dėl šios priežasties negaliu tiesiog nuleisti rankų ir nieko nedaryti.

Vienintelis noras – tiesiog ją pamatyti akis į akį. Bent minutę... Bent vieną akimirką... Žinoma, nežinau, ar ji to nori. Ar išdrįstų, ar vis dar galvotų, kad likimo negalima pakeisti? Na, aš bent pabandysiu...

Todėl prašau Jūsų visų pagalbos pasidalinti šia žinute. Ypač žmonių, kurie pažįsta maždaug 30 metų moteris, vardu Diana iš Vilniaus. Padėkite pakeisti likimą.

P.S.: užuomina – tamsiai vyšninis vokas, perrištas baltu kaspinu, ant kurio buvo užrašytas Tavo mamos vardas.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Turinčius informacijos ar laiške atpažįstančius save kviečiame kreiptis el. paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Diana“! Galbūt esate patekę į panašią situaciją kaip ir straipsnio autorius? Ar esate radę savo antrą pusę internete? Taip pat laukiame jūsų minčių, istorijų ir patarimų laiško autoriui!