DELFI skaitytojo Romualdo Rimos tekstas:
Jau ne kartą ir ne du žiniasklaidoje buvo rašyta apie sotų lietuvių emigrantų gyvenimą užsienyje. Tėvynėje likę tautiečiai piktinasi, kad išvykėliai yra pasipūtę, nes uždirba keliskart daugiau nei Lietuvoje. Kuo toliau, tuo daugiau gimtuosiuose namuose likę tėvynainiai ima nekęsti emigrantų, vadina juos išdavikais ir parsidavėliais. O šie pradeda suprasti, kad tautiečiai jiems tiesiog pavydi. Bet pasitaikius progai mielai pasinaudoja jų pinigais. Tačiau emigrantai vis dar stebi gyvenimą savo tėvynėje, kartas nuo karto ją aplanko, tik vis labiau nusivilia gyvenimo kokybe.
Vidurio Anglijoje, Lesteryje, gyvenanti nekilnojamojo turto agentūros vadovė Agnė Juodkevičiūtė neseniai įsitikino, kad emigrantai savo šalyje nebelaukiami. Vos vienai dienai su reikalais į Vilnių atskridusią jauną moterį persekiojo tikras košmaras, kurio ji nelinkėtų patirti niekam.
Istorija prasidėjo gegužės pradžioje, kai per tarptautinę sistemą moteris užsisakė kambarį šalia Vilniaus oro uosto esančiame viešbutyje (motelyje) „Egas Motel“. Pinigai nuo sąskaitos buvo nuskaičiuoti akimirksniu (kaip vėliau autoriui patikslino moteris, tai galimai padarė tarptautinė rezervacijos sistema, o ne viešbutis, tačiau pinigai jau grąžinti – DELFI), lietuvaitė gavo tai patvirtinantį pranešimą, kuriame buvo nurodytas užsakymo numeris ir kiti rekvizitai. Atrodė, kad sistema suveikė puikiai, todėl blogos nuojautos nebuvo. Deja, košmaras prasidėjo vos įžengus į viešbutį. Viešbučio darbuotojas atvykėlei pranešė, kad laisvų kambarių nėra. Paskui tas vaikinas nurodė, kad kažkas prasitęsė viešnagę, todėl atvykėlei iš vidurio Anglijos vietos nebeliko. Bet kodėl niekas apie tai nepranešė užsakymą atlikusiai ir pinigus sumokėjusiai klientei? Kas ir kada grąžins pinigus, taip pat niekas nesiteikė paaiškinti. Galop tas vyrukas moteriai pasiūlė... sandėliuką, prigrūstą įvairių daiktų. O nepavykus susitarti, kaip kompensaciją jis pasiūlė nemokamą rezervaciją bet kuriai kitai dienai. Tik bėda tame, kad lietuvaitės planuose kitos dienos nebuvo, ir nežinia, ar bus. Todėl naktį mieste, kuriame moteris neturi giminių ar draugų, teko kviesti taksi (o tai irgi kainavo nemažus pinigus) ir pusantros valandos makaluotis po sostinę ieškant laisvo kambario. Agnė liko dėkinga vienam Naujamiesčio viešbučio personalui, kuris priėmė nelaimėlę ir suteikė nakvynę nors ir už dvigubą kainą nei sumokėjo anam moteliui.
Todėl po šitokios dramatiškos istorijos jauna moteris prisiekė niekada nebepasikliauti tėvynainių svetingumu ir aptarnavimo kokybe. Juolab, kad įvairių nesusipratimų, biurokratijos ir kitokių keistenybių emigrantė Lietuvoje patiria ne pirmą kartą. Bet kuo toliau, tuo darosi blogiau. Beje, nors to motelio pavadinimas skamba angliškai, jo personalas šios kalbos dar neįvaldė. Pasak Agnės, juokinga ir graudu, kai tarptautinės rezervacijos svetainės atstovai kreipėsi į viešbučio darbuotojus, norėdami išsiaiškinti situaciją, o šie nesupranta apie ką kalbama. Na, bet pinigai nekalba, ir juos lietuvaičiai žino kaip pasiimti.
Kad tautiečiai per daug įsimylėjo pinigus ir smarkiai užkėlė prekių bei paslaugų kainas, Agnė įsitikino seniai. Beveik nuo pat išvykimo į Angliją pradžios emigrantė Lietuvoje neatostogavo nė karto. Kam išlaidauti, jei už penkis šimtus svarų su „viskas įskaičiuota“ paketu galima nuskristi į saulėtą Kiprą ir maloniai pailsėti visą savaitę? Įsivaizduojate, lėktuvo bilietai į abi puses, nakvynė viešbutyje ir maitinimas, įvairios paslaugos... Moteris paskaičiavo, kad Lietuvoje tai kainuotų mažiausiai trigubai daugiau.
Emigrantė prisipažįsta savo tėvynėje nusivylusi ne tik aukštomis kainomis, bet ir per daug griežta draudimo ir baudimo politika. Naujieji į Seimą išrinkti ponai nieko kito nebemoka ir nebenori daryti, tik viską drausti. Matyt, tai lengviausias kelias nusisukti nuo tikrų problemų, kurias reikėtų spręsti. Kaip atrodys Lietuva po metų, kitų jau sunku nuspėti. Ji tampa lyg atviru kalėjimu, kuriame visi visko bijo ir viskas draudžiama. Ir nuo to žmonės tampa dar uždaresni, piktesni ir nusivylę gyvenimu. Visai ne taip, kaip Agnė jau įpratusi gyventi Lesteryje. Ir valdžia šitaip nori sustabdyti emigraciją? Moteris prisiminė kaip prieš beveik dešimt metų atvyko į Jungtinę Karalystę, Velso sostinę Kardifą. Iš karto ji pastebėjo besišypsančius veidus ir mandagius atsiprašinėjimus, dažniausiai dėl nieko. Tada, lyg iš kalėjimo ištrūkusiai emigrantei visa tai atrodė keista, bet labai miela.
Deja, sugrįžti į savo tėvynę Agnė jau nebeplanuoja. Kitokio gyvenimo skonis ir spalvos jau paviliojo mūsų mažos valstybės narį. Moteris į Lietuvą grįžta tik trumpam aplankyti savo artimųjų. Tačiau prisipažįsta, kad jos vienuolikmetė dukrelė tapo tikra močiutės lepūnėle, todėl mergaitė kasmet atostogas praleidžia pas ją. O kiek tokių mergaičių ir tokių kaip Agnė išvažiavo ir jau niekada nebegrįš? Bet jeigu kas nors trumpam sugrįžta, atrodo, kad jų mūsų tautiečiai jau nebelaukia. Nebent pinigų, kurie nekalba.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
DELFI kreipėsi į tekste minimą „Egas Motel“, kurio atstovės Laurentinos Svetlakovienės teigimu situacija buvusi kitokia. Persiuntus moteriai skaitytojos versiją apie tą vakarą Lietuvoje, ji nurodė, kad istorijoje daug netiesos. Pateikiame jos komentarą:
„Su šia kliente buvo susisiekta asmeniškai ir jos atsiprašyta iškart kitą dieną po neįvykusios viešnagės. Šioje istorijoje labai daug netiesos iš klientės pusės.
Visų pirma, nuo jos sąskaitos nebuvo nuskaityta nei vieno cento (kaip DELFI vėliau pasitikslino, A. Juodkevičiūtė R. Rimai nurodė, kad pinigai buvo grąžinti tarptautinės rezervacijų svetainės – jie juos ir galėję nuskaičiuoti anksčiau – DELFI), ir ji kuo puikiausiai tai žino, nes tikrinosi sąskaitą, nes mes nesinaudojame tokia galimybe nuskaityti pinigus iš karto.
Jai atvykus į motelį ir pamačius, kad jai skirtame kambaryje gyvena kitas klientas, moters iš karto buvo atsiprašyta ir jai buvo pasiūlyta greitai sutvarkyti kitą kambarį. Moteris sutiko, atėjo į kasą susimokėti ir tada paaiškėjo, kad ji neturi eurų, tik svarus, o mes neturime galimybės priimti kitos šalies valiutos, moters buvo paprašyta susimokėti banko kortele, bet jos ji taip pat neturėjo. Kadangi artimiausia valiutos keitykla yra geležinkelio stotyje, klientė paprašė iškviesti jai taksi, kad ji galėtų nuvažiuoti išsikeisti pinigus. Mūsų darbuotoja iškvietė taksi, moteris įsėdo ir išvažiavo. Darbuotoja tuo metu nuėjo sutvarkyti žadėto kambario, bet sugrįžtančios klientės taip ir nesulaukė, kad negrįš į motelį, ji mums nepranešė.
Mes labai apgailestaujame, kad įvyko šis nesusipratimas, su kliente buvo susirašinėjama ir siūloma jai kita nemokama nakvynė bet kada, kada tik jai patogu su nemokamu maitinimu, bet klientė iš mūsų reikalavo 130 eurų kompensacijos ir gąsdino, kad praneš Jums ir kad Jūs parašysite apie mus labai baisų straipsnį“, – nurodoma motelio komentare.
Kaip DELFI papildomai pasiteiravus nurodė R. Rima, klientė tvirtina, kad viešbučio atstovo paprašė iškviesti taksi, bet ne tam, kad grįžtų atgal, nes pasiūlytas kambarys jai netiko. Ji nurodė, kad pinigų išsiimti dėl nakvynės tame viešbutyje jai nereikėjo, nes buvo galima atsiskaityti banko kortele.