Nesuprantu valdžios sprendimo – jis nubaus tik gyvenančius skurdžiau

Socialinį teisingumą valdžia pradeda įgyvendinti nuo lengvatos šildymui panaikinimo. Kodėl nuo tos lengvatos, o ne nuo kelių dešimčių kitų lengvatų? Ogi todėl, kad jomis naudojasi ir turtuoliai. O turtuoliai – tai asmenys, išleidžiantys šildymui mažiau nei 15 proc. pajamų.

Jei šeima gauna pajamų 726 eurus, tai skurdžiais išlieka tol, kol moka už šildymą 109 eurus arba 15 proc. pajamų. Vos tik gauna vienu euru daugiau arba už šildymą sumoka 1 euru mažiau, pereina į turtuolių kategoriją ir moka nebe 109, o 121 eurą. Šildymo kaina padidėja 12 eurų per mėnesį ir 72 eurais per sezoną.

Tikras turtuolis to nepajus, o dažnas net nepastebės, kad iš jo sąskaitos bankas nurašo keliolika eurų daugiau. Jis per sekundę uždirba daugiau, nei per metus išleidžia šildymui. O dažnas gyvena nuosavame name ir net nesinaudoja šilumos tinklų paslaugomis. Tad atskirtis tarp turtuolių ir skurdžių dėl to nesumažės, o socialinio teisingumo nepadaugės.

Kai kurie valdžios atstovai socialiai neteisingu reiškiniu vadina ir aplinkybę, kad šildymo lengvatos netaikomos asmenims, besišildantiems kietu ar skystu kuru. Jie neįžiūri ar nenori įžiūrėti didžiulių skirtumų tarp tų dviejų grupių.

Šiluma perkama iš monopolininko, nustatančio paslaugos kainą. Ir jis bent jau Vilniuje sugebėjo į šilumos kainą įtraukti milijonus išlaidų, kurias nors ir pavėluotai tikrintojai pripažino nepagrįstomis. Tad gyventojai už šilumą visada sumoka daugiau, nei ji realiai kainuoja. Jei valstybė nesugeba kontroliuoti monopolininko, tai ji neturi moralinės teisės iš apvagiamų žmonių reikalauti net 9 proc. PVM.

Vilniaus šildymą perėmę šilumos tinklai jau skaičiuoja, kiek didins šilumos kainas. Ir tai daroma net po to, kai ankstesnių šilumos tiekėjų kainos pripažintos aukštesnėmis. Gali būti tiesos kalbose, kad valstybės valdomos įmonės vadovas negali rūpintis tik savo ir artimiausių bendradarbių gerove. Papildomai reikia skatinti ir kitus, kad mažiau būtų norinčių skųsti.

Daugybė žmonių gyvena nerenovuotuose namuose. Ir jie nekalti, kad nė viena valdžia nesugebėjo padaryti taip, kad šiluma nebūtų švaistoma gatvių šildymui.

Ar valstybė turi moralinę teisę didinti mokesčius pensininkams, gaunantiems regione mažiausias pensijas, bet sumokantiems už šilumą tik 14,9 proc. pajamų? Ar valstybė turi moralinę teisę didinti mokesčius asmenims, sumokantiems už šilumą mažiau nei 15 proc. pajamų, bet gyvenantiems nuomojamuose butuose?

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Norite paprieštarauti? Pasidalyti savo nuomone? Lauksime Jūsų minčių el. paštu [e-mail] su prierašu „Nuomonė“.