Pirmą kartą, kai rašiau, buvau apimtas nevilties, buvo pikta, tačiau tik paviešinęs savo istoriją supratau, kaip siaubingai pasielgiau su žmogumi. Man pačiam buvau labai skaudu, kad buvau toks bukagalvis. Tuomet labai gailėjausi ir atsiprašiau jos už tai. Sunkiai, bet atleido, tačiau tas atleidimas buvo netikras...
Tęsėme draugystę, tačiau tai niekada nebuvo tikra, kol galų gale po metų laiko draugystės ji mane išdavė su kitu vyru. Teisingas pasakymas, kad tarp meilės ir neapykantos – vienas žingsnis. Tikriausiai ji teisi – supranti, kad myli, tada, kai prarandi. Dabar galiu pasakyti, kad tikrai ją mylėjau, dėl to dabar neapkenčiu jos visa savo esybe. Žmogų, kurio nemyli, tiesiog pamiršti, o to, kurį myli, negali paleisti, kad ir kaip su tavimi siaubingai pasielgė, visada galvoji ir visada tikiesi, kad jis pas tave sugrįš.
Atvirai pasakius, nesijaučiu kaltas. Esu žmogus nuo pat gimimo turintis savo nuomonę, nepaklūstantis stereotipams. Galite mane smerkti, galite niekinti ar tyčiotis, tačiau jums drąsiai galiu pasakyti, kad vyras nėra tik daiktas, kuris reikalingas moteriai dėl pinigų. Tikriausiai retas žmogus šiais laikais palaikys mano nuomonę, kad vaikinas neprivalo mokėti už merginą restorane, jai pirkti bilietus į kiną ar apmokėti atostogas. Visi juk norime paklusti stereotipams, pasirodyti, kokie mes kieti ir vyriški.
Bijom būti pasmerkti visuomenės dėl to, kad turime kitokią nuomonę. Visa tai yra gražus gestas, bet tai nėra būtinybė. Tikriausiai esu per didelis romantikas, manantis, kad yra likę tokių merginų, kurios būtent tai ir supras kaip gražų, mandagų gestą. Bet bėda ta, kad dauguma moterų į tai žiūri kaip į būtinybę, o silpni vyrai paklūsta tam, nesipriešina. Bijo blogai pasirodyti prieš draugus ar merginą, su kuria nuėjo į pasimatymą. Realybė yra ta, kad moterys, išsikovojusios lygias teises, pačios nesielgia kaip lygios visuomenės narės. Jos naudojasi situacija taip, kaip joms yra patogiau. Čia yra didžiausia to problema.
Juk tai ne viduramžiai, kai moterys nedirbdavo ir buvo visiškai išlaikomos vyrų. Dabartinė moteris yra protinga, išsilavinusi ir jai nereikia labdaros. Ji turi tikslus ir siekia jų gyvenime. Taip pat per daug dažnai girdime pasakymus „Tu boba, o ne vyras“, „Būk tikras vyras“, bet ar kada esate susimąstę, kokia turi būti tikra moteris? Moterys šiais žodžiais naudojasi, kad pažemintų vyrus tada, kai neturi, ką daugiau pasakyti. Jos žino, kad šie žodžiai žemina. Be to, ar verkti irgi ne vyriška? Atvirai pasakius, man nerūpi, ką pagalvosite. Dėl šios merginos esu išliejęs daugybę ašarų. Juk ne visi mes esame vienodai stiprūs.
Galite taip pat mane smerkti, kad rašau šią istoriją. Greičiausiai dauguma vyrų pasirinktų lengvesnį kelią, prisigertų iki žemės graibymo arba pakeltų prieš moterį ranką, tačiau aš esu ne toks. Esu sau įsikalęs, kad neverta dėl to gerti ar daryti kitokių nesąmonių. Šios merginos buvęs vaikinas ir buvo toks, kuris prisigėręs girtas rėkavo po jos langais... O aš rašau, nes išsipasakojus pasidaro lengviau. Gal todėl dauguma vyrų pikti, nes nesugeba išsipasakoti, kai slegia.
Na, bet apie viską nuo pradžių tiems, kas neskaitė anksčiau... Susipažinau su šia mergina internetinėje pažinčių svetainėje. Prisipažinsiu, kad nesu donžuanas, dėl to ir ieškojau merginos internete. Po dviejų savaičių susirašinėjimo, pirmą kartą susitikome gyvai. Su ja buvo labai lengva bendrauti, kalbėjo visomis temomis, nebuvo užsisklendusi savyje ar susikausčiusi. Būtent to pasigendu iš daugumos merginų, su kuriomis negali apie viską taip atvirai šnekėtis. Be to, ji atitiko ir kitus mano kriterijus, nes nerūkė, negėrė atrodė paprasta mergaitė, nebuvo pasipūtusi ir nenaudojo makiažo. Man ji buvo graži, mano stiliaus, nors dauguma kitų vyrų būtų pasakę kitaip. Na, ką galiu pasakyti – man tikriausiai tokios moterys patinka. Nors aš jai sakiau, kad ji apie save yra per daug geros nuomonės, kad dauguma vyrų sako, jog ji nėra graži, tačiau to fakto neketinu slėpti – man ji labai patiko. Tačiau buvo kita jos blogoji pusė.
Prieš tai papasakojant, užbėgsiu įvykiams už akių ir pasakysiu, kad palikusi mane ji pasakė, kad taip nutiko todėl, kad esu nevykėlis (lūzeris), kuris jai nieko negali duoti. Pats šiuo metu baiginėju magistrantūros studijas, gaunu dvi stipendijas ir kol kas šiuo metu dar nedirbu. Esu jaunas ir man viskas dar priešakyje. Didžiausia problema jai – kad neturėjau automobilio. Viskas, ko jai reikia, tai kad ją visur vežiotų. O man, turinčiam studento statusą, kur kas pigiau buvo naudotis viešuoju transportu. Be to, labai mėgstu vaikščioti, dėl to man nereikalingos papildomos išlaidos automobiliui. Nesiruošiu būti išnaudojamas. Aš žinau, kuo visa tuo baigiasi. Tikrai ne laiminga meile. Išlepintos merginos nesugeba mylėti. Dėl to esu atsargus ir neketinu pasimauti kaip sliekas ant kabliuko. Pradėk vežioti ir nebeturėsi kito pasirinkimo...
Na, o grįžtant prie pasakojimo apie ją, tai, mano akimis, ji nuo pat vaikystės buvo tinginė, dėl to prastai pabaigė mokslus, įstojo į mokamas studijas kolegijon ir studijų metais nesugebėjo susirasti pažinčių, įsitvirtinti, atlikti praktiką. Dėl to dirba ne pagal specialybę parduotuvėje už minimumą ir skundžiasi sunkiu ir varginančiu darbu. Ir kažin, ar turi perspektyvų gyvenime susirasti padoriai apmokamą darbą, nes neturi kitokios darbo patirties, o išsilavinimas – prastas. Dėl to laukia princo ant balto žirgo. Taip pat šiai merginai atrodo įkalta mintis į galvą, kad vyras niekam nereikalingas, moteris viena savimi gali pasirūpinti. Vyras tik pinigams, nes moteris ir gimdo, ir tvarko namus...
Mergina skendi skolose, kone badauja, tačiau perka išsimokėtinai telefoną už 1000 eurų. Visa tai paminėjau, kad pabrėžčiau tą faktą, kad ji mane vadina nevykėliu. Tačiau, net ir jos manymu būdamas siaubingas nevykėlis, nekreipiau dėmesio į jos trūkumus ir pamilau ją, kad ir kokia ji pati buvo. Nes meilei tai nėra kliūtis. Niekada neieškojau sau naudos iš santykių, viską galima užgyventi ir pasiekti kartu.
Dabar galiu tiksliai įvardyti priežastį, kodėl mūsų draugystė baigėsi. Visada dar ieškojau savo kaltės, tačiau supratęs priežastį, galiu pasakyti, kad nesijaučiu dėl nieko kaltas. Nuo pat pradžių reikėdavo vos ne versti ją susitikti su manimi, nors jis nieko tuo metu neveikė, sėdėjo namuose. Kiek laiko teko burbėti, kad susirastų darbą, netinginiautų... Tačiau ji man atsakydavo, kad turi daug namų ruošos namuose, nuolat yra užsiėmusi. Per dvi savaites susitikdavome gal tik kartą.
Tuo metu to nesupratau dar, bet dabar aišku tai, kad ji tingėjo judintis iš namų ir kur nors eiti pasivaikščioti ar atvažiuoti pas mane autobusu. Dabar, kai aš žinau, kad jos naujasis vyras atvažiuoja jos pasiimti į namus automobiliu, pasirodo, laiko ji turi pakankamai. Dėl to taip ir pykstu – būtent dėl šio melo. Taip pat ji man pasakė: „Nori mane dažniau matyti? Ateik pas mane po darbo.“
Kadangi ją mylėjau ir norėjau su ja būti ir kuo dažniau matytis, kiekvieną dieną po jos darbo 22 val. laukdavau jos ir lydėdavau iki pat namų. Kol galų gale man vieną dieną parašė, kad neateičiau, nes ją parveš kitas. Va, ką gauni šiais laikais už pastangas ir atsidavimą. Esi „prastumiamas“ kaip nereikalinga šiukšlė, nes atsirado vyras su automobiliu, kuris ją visur vežioja ir maitina. Įsivaizduojate, savo kolegėms iš darbo ji meluodavo, kad pas ją atvažiuoju pasiimti su automobiliu ir parvežti namo. Jai kažkodėl buvo gėda, kad ji vaikšto su manimi pėstute. Kai dėl jos aš kiekvieną naktį aukodavausi, kad tik pasimatytume ir palydėčiau iki namų... Negana to, ką aš gaudavau už tai, kad jos laukdavau? Ji nuo manęs bėgdavo, net negaudavau šilto apsikabinimo. Jaučiausi nelaukiamas. Pasirodo, tiek šiais laikais yra verta meilė.
Aš žinojau, kad mūsų santykiai trupa, kad ji nuolat lankosi pažinčių svetainėje, nes matydavau prisijungimą. O ji man meluodavo, kad automatiškai prisijungia ten. Tik tiek, kad aš nesu toks kvailas kaip ji. Jei meluoji žmogui, sugalvok įtikinamą melą. Prašiau, kad nesilankytų... Manot, pavydėt yra nesveika? Pavydas yra normalu, kai supranti, kad tavo mergina tau gali būti neištikima. Susirado keliais metais už save vyresnį vyruką, kuris tikriausiai nesupranta dar, kad yra išnaudojamas. Tiesiog džiaugiasi susiradęs kur kas jaunesnę merginą.
Negano to, po viso to ji mane kankina. Žino, kad myliu, dėl to nepaleidžia. Man tiesiog labai skaudi yra tyla, dėl to jai rašau, o ji atrašinėja. Negano to, sako, kad man jaučia šiltus jausmus, nori, kad dėl jos kovočiau. Kviečia kartu važiuoti atostogų. Sunku suprasti, ar tikrai man kažką jaučia, ar taip man keršija už tai, kad jos nelepinau. Tačiau aš kaip kvailys vis užkimbu ant to kabliuko.
Nežinau kodėl, tikriausiai dėl to, jog paskutinį kartą jai įrodyčiau, kad ji man svarbi ir ją myliu, metinių proga jai vidury nakties, nuėjęs pirmyn ir atgal 18 km, nunešiau prie namų raudoną rožę... Tik jums gal sunku įsivaizduoti tą akimirką, kai ateini prie jos namų ir kaip tik tuo metu ji atvažiuoja su kitu vyru. Man net rankos pradėjo drebėti iš sielvarto.
Galiu pasakyti tik tiek, kad ji šiuo metu yra laimėtoja. Tikriausiai džiaugiasi mane matydama kenčiantį, graužiamą sielvarto, tačiau ateities perspektyvoje tikiuosi, kad laimėtojas būsiu aš. Manau, sugebėsiu rasti merginą, kuri vertins mane kaip asmenybę, kuri vertins pastangas, o ne dovanos materialinę vertę, kuri pirmiau duos, o ne ims. Tiesiog šiuo metu labai liūdna, kai supranti, kad daiktas šiais laikais yra svarbesnis už jausmus. Kad toks dalykas kaip automobilis gali palaidoti metus trukusią draugystę. Tačiau, kad ir kaip jos už tai nekenčiu, tačiau priimčiau atgal ir atleisčiau, nes, kad ir kaip sunku patikėti, bet ją vis dėl to myliu.
Visi draugai man kartojo, kad mesčiau ją, nes ji man sugriaus gyvenimą... Bet kai širdis liepia mylėti, sunku paklusti protui. Labai tikiuosi, kad tokių merginų mažuma, tačiau vis dėl to kaltinti moteris dėl to, kad tokios yra, kvaila. Dėl to kalti patys vyrai.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite išsakyti savo nuomonę apie situaciją? Papasakoti savąją? Lauksime Jūsų minčių el. paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Santykiai“.