Turiu aukštąjį išsilavinimą, darbo patirties. Normalaus darbo ieškau jau kelis metus, bet kur tu šiame mieste jį rasi, jeigu visos vietos užtūptos pensininkų? Sakysite, mažos pensijos? Taip, labai mažos, bet jaunoms šeimoms dar sunkiau.

Nieko nesakau, jeigu tai verslo įmonė, bet valstybinėse įmonėse, jeigu tu gauni algą, tau pensija neturi būti mokama. Nesvarbu, kad pagal įstatymą leidžiama dirbti iki 65 metų, bet atėjus pensiniam amžiui, tu turi rinktis arba algą, arba pensiją, nes nesame mes tokia turtinga tauta.

Ar jūs, gerbiamieji valdžios vyrai, atlikote analizę, kiek pensininkų dirba ir kiek jie kainuoja valstybei? Mano žiniomis, tokie valstybinėse įmonėse sutūpę senjorai gauna į rankas apie 1000 eurų. Kažkokia iškreipta politika. O ką daryti jaunoms šeimoms, kurios, baigusios mokslus, augina po 2-3 vaikus ir gauna minimalias algas? Lieka vienintelis dalykas – emigracija.

Ir dar darbdaviai verkia, kad trūksta darbuotojų, nėra kam dirbti. Mokėkite normalias algas, tai tikrai rasite, bet kad jūs ieškote vergų, o ne komandos nario.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Ne paslaptis, kad gyvenimas Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose ir miesteliuose skiriasi – kitokios ne tik būsto nuomos ar automobilio stovėjimo kainos, bet ir atlyginimai. Kol vienų istorijose minimi 1700 eurų ar „2400 eurų „į rankas“ Vilniuje, kitiems tokie skaičiai atrodo nepasiekiama svajonė. O jums?

Parodykite savo realybę ir be pagražinimų aprašykite savo patyrimus – kiek uždirbate jūs, kokia suma mėnesiui reikalinga Lietuvoje?

Dviems iš Jūsų, nepabūgusiems atvirai papasakoti savo istorijos, padovanosime po dvi knygas – V. Diffenbaigh „Pakelti dangų“ ir C. Eriksson „Dingę“. Siųskite mintis el. paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Pinigai“ arba spausdami pilką mygtuką čia.