O to pasekmės yra gana ironiškos – valstybė nusprendžia, kad 18 metų sulaukęs asmuo rankose gali laikyti ginklą ir yra vertinamas kaip subrendęs tiek fiziškai, tiek psichologiškai, bet sąmoningai priimti sprendimų dėl savo sveikatos, pasak politikų, negali.
Šiandien Vyriausybės posėdžių salėje buvo palaimintas alkoholio vartojimo mažinimo planas. O kartu su juo – ir amžiaus cenzo įsigyti alkoholį didinimas nuo 18 iki 20 metų. Sakote, kas tie dveji metai prieš tokio masto problemą?
Draudimas įsigyti alkoholio iki 20 metų, Vyriausybės teigimu, yra svarbi alkoholio vartojimo kontrolės priemonė, padėsianti jaunam žmogui atsikratyti ydos svaigintis alkoholiu, gerinsianti visuomenės sveikatą.
Nesiginčiju, kad alkoholizmas yra problema mūsų visuomenėje, tačiau pirmiausia reikėtų paklausti, ar ji slypi jaunime? Tarptautinio tyrimo ESPAD naujaisiais 2015 m. duomenimis, pagal jaunuolių alkoholio vartojimo dažnumą per pastarąsias 30 dienų, lietuvaičiai užima paskutiniąsias vietas Europoje. Pozityviai nuteikia ir tai, kad lietuviai per kartą suvartoja gerokai mažiau alkoholio nei skandinavų jaunimas ir pagal šį rodiklį taip pat atsiduria reitingų lentelės apačioje. Tyrimo autoriai pastebi, kad vis daugėja abstinentų.
Tikrosios alkoholizmo problemos sprendimas slypi ne įstatymų griežtume, bet tikrųjų besaikio alkoholio vartojimo priežasčių naikinime, socialinės atskirties mažinime, kokybiškoje prevencijos ir gydymo sistemos kūrime, kovos su šešėliu sėkmėje. O svarbiausia – strategiškai sudėliotame prevencijos plane.
Nenuvertinkite jaunimo
Vis dėlto, jei įstatymas ir būtų priimtas, tai ar jis tikrai būtų efektyvus sprendimo būdas? 2015 m. ESPAD tyrimo rezultatai rodo, kad 70 procentų apklaustų 15-16 metų amžiaus jaunuolių nesusiduria su problema įsigyti alkoholinių gėrimų. Naivu manyti, kad jaunimas nesuras savų būdų, kaip įsigyti svaigalų iš vyresnio draugo, pasipelnyti norinčio pirkėjo, šešėlinės rinkos prekeivio.
Gilinantis dar labiau, verta kelti klausimą ir dėl didesnio susidomėjimo kitomis psichotropinėmis medžiagomis. Ar alkoholio prieinamumo sumažėjimas netaps didesne paskata svaigintis kitomis nelegaliomis, nekokybiškomis medžiagomis?
Akivaizdu, kad ši problema išliks ir su naujuoju cenzu, jei jaunimas nebus tinkamai informuotas apie alkoholio sukeliamas pasekmes. Esminė informavimo problema ir egzistuoja neefektyvioje švietimo sistemoje. Jeigu alkoholio vartojimo mažinimas tikrai yra vyriausybės prioritetas, o problemos sprendimas – esminis tikslas, reikia kurti efektyvias švietimo programas, apmokyti specialius darbuotojus, kurie būtų srities ekspertai ir sugebėtų informaciją apie alkoholio vartojimą pateikti tinkamai ir profesionaliai.
Šviesti, didinti jaunimo užimtumą bei užtikrinti esamų įstatymų efektyvumą turėtų būti esminis tikslas. Ne drausti ar reguliuoti. Sovietinis metodas, kai vaikai buvo auklėjami su liniuote per pirštus ne tik neveikia ir yra atgyvena. Jis sukelia priešingą efektą. Cenzo pakėlimas tik mažina žmogaus savarankiškumą ir sąmoningumą, bet ne parodo tikrąsias sunkaus vartojimo pasekmes. Šviesti reikėtų įtikinamu atbaidymu ir pasekmių suvokimu, lygiagrečiai sprendžiant socialines problemas, o ne amžiaus ribos padidinimu.
Tad politikai turėtų užduoti sau klausimą, kokio jaunimo jie nori – sąmoningo bei atsakingo? Kokia valdžia jie nori būti? Noriu gyventi šalyje, kurioje valdžia tiki ir pasitiki jaunimu, noriu matyti sąmoningą Lietuvą. Tikiu, kad politikams rūpi jaunimas, tad noriu matyti racionalius valdžios sprendimus ir priemones, kurios būtų efektyvios, ne butaforinę kovą radikaliais būdais, apie kurią net nebuvo pasitarta su tais, kuriuos tai paveiks labiausiai.
Vienintelis tikslingas kelias mažinti neatsakingą alkoholio vartojimą nemažinant jauno žmogaus sąmoningumo – švietimas, užimtumo didinimas ir socialinės aplinkos gerinimas, esamų įstatymų vykdymo efektyvumo užtikrinimas.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite pasidalinti savo nuomone? Rašykite mums el. paštu pilieciai@delfi.lt!