Rodos, normalus būtų toks prašymas: žmogus antrą parą be sąmonės, taigi vilčių neliko, tik susitaikyti. Kunigas (gaila, kad telefonu, gaila, kad Rūta jo veido nematė) išsakė, kad dabar Velykinė savaitė, ir kur mes čia lendame su tokiais prašymais, kokie mes katalikai, ką, anksčiau nežinojom, kad ji mirs.
Na, gal ir žinojom, juk visi kada nors mirsim. Tik kai žmogus serga, tai mes, artimieji, meldėmės, kad pasveiktų, ne kad numirtų.
Esu gydytoja, todėl atsakingai pareiškiu: kada gimti ir kada mirti, ne Jums, kunige, spręsti, ne man, ir net ne daktarams. Tai nusprendžia Dievo valia. Ir dar. Kad ir koks sunkus bebūtų ligonis, visada yra viltis, yra tikėjimas. Neatimkite to iš mūsų.
Dukra po pokalbio buvo labai sutrikusi ir nusiminusi, skambino man, nutarėme kreiptis į Bernardinų bažnyčią, kur, beje, be jokių pamokslų ir tardymų mums maloniai padėjo.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
DELFI kreipėsi į Vilniaus Pilaitės parapiją ir pasikalbėjo su kunigu. Kaip sakė pašnekovas, iš pagarbos sergančiam asmeniui jis viešai nenorėtų komentuoti situacijos ir „laiku neatliktų krikščioniškų šeimos pareigų savo sergančiam asmeniui.“ Pasak kunigo, sakramentas ligoniui vis tiek būtų buvęs suteiktas, tačiau tikinčioji nenurodė adreso, kuriuo reikia atvykti, ir išėjo iš parapijos patalpos, kurioje telefonu kalbėjo su kunigu.
Kaip DELFI nurodė kalbintas kunigas, nėra paskutinio patepimo – tik ligonio sakramentas, kuris yra kunigų suteikiamas sunkiems ligoniams, kurie nebūtinai serga mirtina liga (pavyzdžiui, jis gali būti suteikiamas ir sergant plaučių uždegimu), jį suteikiant tikimasi ir meldžiamasi, kad ligonis pasveiktų.
Kunigo teigimu, visose parapijose šeimų artimieji yra raginami rūpintis ligonių sielovada, sakramentai ligoniams yra suteikiami visomis dienomis, kunigai vyksta į ligonines, jose taip pat reziduoja ir sakramentą teikia kunigai, atleisti nuo kitų pareigų. Vasario 11 d., pasaulinę ligonių dieną, sergantys tikintieji taip pat kviečiami kreiptis gauti sakramento.