Nepasiturinčiu asmeniu/asmenimis Lietuvoje yra laikomi tie, kurių pajamos vienam asmeniui yra mažesnės už valstybės remiamų pajamų dydį (102 eurų). Vadinasi, vieniša mama su dviems vaikais, gaunanti apverktiną 400 eurų atlyginimą, jau laikoma gyvenanti oriai. Ar mamos nėra mūsų prioritetas? Juk jos daro didžiausią darbą – augina mūsų ateities piliečius. Ar mes norime skurde išaugintų vaikų? Kaip bebūtų gaila, bet vienišos mamos yra labiausiai pažeidžiamos mūsų visuomenėje, jų pažeidžiamumas perduodamas vaikams, kurių pagrindinis siekis – pinigai bet kokia kaina. Toks uždaras ratas lemia agresiją, nusikaltimus, lietuvių išvykimą į užsienį, kur jie, nepaisydami moralės normų, siekia turtingesnio gyvenimo. Bet tiesiog logiškai pamąstykime: kas nustatė šią beprotiškai mažą ribą, nurodančią, ar asmeniui reikalinga parama? 102 eurai/asmeniui yra gėdą daranti suma, žeminanti žmogų, neužtikrinanti net egzistavimo.

Kurioje Lietuvos dalyje šios sumos užtektų? Kaip suprantu, 3 asmenų šeima gaunanti 307 eurus nebegauna paramos ir jiems lieka dvi išeitys – emigracija arba desperacija. O tuomet girdime kalbas apie aplinkosaugą, infrastruktūros gerinimą, NT apmokestinimą... O kad trečdalis Lietuvos skurde, viskas gerai?

Bazinės pensijos dydis – 120 eurų. Šiuo metu vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį 30 metų stažą, yra 266,70 eurų, vidutinė senatvės pensija neturint būtinojo stažo – 148,20 eurų. Pensijos yra kita, tragiška Lietuvos realija. Pasisekė tiems, kas spėjo padirbti užsienyje ir užsidirbti bent bazinei pensijai. Pasisekė ir tiems, kam gali padėti vaikai. Likusiems lieka pardavinėti gėles prie turgaus arba gyventi miške. Aš, kaip jaunas pilietis, neturiu absoliučiai jokios motyvacijos mokėti mokesčių, nes vis tiek pabaigoje iš manęs pasityčios. Dirbti visą gyvenimą tam, kad gautum 266,70 eurų? Žmonės nėra filantropai, jie nori matyti naudą. Kiekvienas, mokantis mokesčius, turi žinoti tą grąžą. Deja, pas mus geriausiu atveju gausi grasinantį laišką iš „Sodros“, kad būsi perduotas antstoliams. Toks požiūris – mušk kiek gali, lietuviai gi kantrūs.

Našlių pensija yra 21 euras (nežinau, gal geriau nieko, nei tai. Įsivaizduoju našlę, kuri gaudama 21 eurų paramą, džiugiai nueina į parduotuvę ir... apsisukusi išeina). Vidutinė našlaičių pensija šiuo metu yra 31,74 eurų (ką aš sakiau apie problemas? Lietuvai žmonių, turinčių problemų, tiesiog nereikia).

Na, o dabar apie mūsų valstybės paramą. Jeigu Jums gyvenime nutiko taip, kad tapote nedarbingas, pagrindinė pensijos dalis (netekto darbingumo pensiją sudaro: pagrindinė dalis, papildoma dalis,priedas už stažo metus – DELFI), kurią gaunate, kiek skaičiau, yra 123,2 eurų (110 proc. bazinės pensijos), jei esate netekęs 60–70 proc. darbingumo ir turite būtinąjį stažą; 168 eurų (150 proc. bazinės pensijos), jei esate netekęs 75–100 proc. darbingumo ir turite būtinąjį stažą. Jeigu turite stažą ir mokate išgyventi iš 168 eurų, aš jus sveikinu, galite nebijoti ateities. Galite nieko nebijoti, nes turite super galių. Net Betmenas, ir jis jums pavydėtų.

Niekas nesako, kad reikia auginti pašalpas mėgstančią kartą. Bet užtikrinti pragyvenimą socialiai pažeidžiamoms grupėms valstybė privalo. Dabar valstybė myli jaunus ir sveikus, o kas, jei nutiktų bėda? Numestų 100 eurų ir gyvenk kaip nori? Prisiminkime Andriaus Kubiliaus vyriausybę ir jų taupymo planus. Juk buvo nuskriaustos labiausiai pažeidžiamos grupės, ką dar iš tų pensininkų centų galima atimti? Gal reikėjo peržiūrėti viešuosius pirkimus, valstybines įmones, ES lėšų įsisavinimą? Ne – o kam? Ten gi milijonai, po to koks įmonės vadovas negalės namo Laurų kvartale pasistatyti. Geriau sumažinkime pensijas, daugiau pensininkų išmirs, vis tiek jie nereikalingi.

O pabaiga tiems, kas gina mūsų tragišką sistemą, sakydami, kad Lietuva pinigų neturi/ mes nuskriausti okupacijos/ mes trumpai nepriklausomi ir panašius dalykus. Pinigų mūsų valstybė turi, tik, deja, atjautos ir supratimo – ne.

Pasak „Lietuvos žinių“, 2015 metais savivaldybės socialinei paramai nepanaudojo 126 mln. eurų. Bene didžiausią sumą pinigine išraiška sukaupė sostinė – 13,2 mln. eurų. Milijoninės sumos neišdalytų socialinės paramos lėšų pernai liko beveik visoms šalies savivaldybėms. Klaipėdai pavyko sutaupyti 4,46 mln. eurų, Kretingos rajonui – 1,56 mln. eurų, Panevėžio rajonui – 2,44 mln. eurų, Šilalės rajonui – 1,99 mln. eurų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2015 m. šalies savivaldybės neišleido 55 proc. skurstančių žmonių socialinei paramai numatytų lėšų – maždaug 126 mln. eurų. Ką čia bepridurti?

Lietuva skęsta skurde, alkoholizme, savižudybėse ir kriminaluose, o mes taupome žmonių sąskaita. Vietoje to, kad padėtume invalidams, našlaičiams, vienišoms mamos, mes tiesiame kelius ir perkame automobilius (šalies savivaldybės kaupia nepanaudotas socialinės paramos lėšas, kurias naudoja kitoms reikmėms: bankų paskoloms padengti, šaligatviams atnaujinti ar naujiems automobiliams įsigyti).

Kiekvienais metais kažkas dėl tokios politikos nusižudo, kažkas emigruoja, kažkieno sūnus tampa automobilių vagimi Vokietijoje, užtat turime gražius šaligatvius ir suolelius už ES pinigus.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Norite pasidalyti savo mintimis? Rašykite el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Patirtis“ ir išreikškite savo nuomonę!