Savo straipsnyje norėčiau pakalbėti apie kai ką kita. Iš tikrųjų, tai šios žudynės ir po jų sekusi žmonių reakcija žiniasklaidos portaluose bei socialiniuose tinkluose atskleidė visai ką kitą – didelę, baisią visuomenės problemą. Ta problema – tai žmonių rūšiavimas, skirstymas pagal visokius susigalvotus „statusus“, „prestižus“, „lygius – ne lygius“ ir kitas nesąmones (na, bent jau aš tikrai galvoju, kad tai yra nesąmonės).
Kur esmė? Esmė, kad vaikinas, kuris žiniasklaidoje įvardijamas kaip įtariamasis, dirbo apsaugoje. Na, atrodo, koks gi skirtumas, kur dirbo? Ne, skirtumas yra, ir dar koks! Vos ne kas antras žmonių pasisakymas susijęs su įvardiyto įtariamojo darbu – o tai kaip čia taip, kodėl apsaugoje, kodėl ne kažkur kitur?
Šnekama taip, tarsi dirbti apsaugoje – tai jau kažkoks ne prestižas, žemas lygis, fu. Įdomu, o ką jau dirba tie komentuojantieji? Gal visi jau direktoriai, naftos magnatai, estrados žvaigždės, įmonių prezidentai? Manau, kad ne. Tikrai labai abejoju, ar pas mus Lietuvoje tiek daug direktorių, superžvaigždžių ir verslininkų, kai vos ne kas antras komentaras toks.
Įtariu, kad dauguma rašančiųjų yra eiliniai žmonės, gaunantys vidutines pajamas, ir tikrai kažin ar galintys įsivaizduoti, kad yra daugiau pakilę karjeros laiptais ar geriau uždirbantys už eilinį apsaugos darbuotoją. Bet ne – atrado kažkokią profesiją, kuri jiems padaryta atpirkimo ožiu (įdomu kodėl? Apie tai kiek vėliau), ir ant jos suvers visas įmanomas nesėkmes, kad patys pasijaustų aukštesniais! Ne visi, aišku, bet įtariu kad dažnas iš tų, kurie menkina apsaugos darbuotojus, vadovaujasi (sąmoningai ar pasąmoningai) kažkuo panašiais motyvais.
Baigė mokslus, dirba apsaugoje – na ir kas? Daugelio situacija ar pasirinkimas yra tokie. Aš irgi dirbu apsaugoje, esu baigęs aukštąjį. Specialybė kažkada buvo madinga, bet man ji absoliučiai nepatiko. Kodėl dabar dirbu apsaugos darbą? Todėl, kad noriu, ir gyvenimas neprivertė manęs – pasirinkau sąmoningai. Jeigu man patinka, šis darbas mane visapusiškai tenkina ir jame aš realizuoju save, tai kodėl gi nedirbti? Ne visi, būdami 18 metų ir baigdami mokyklą, jau labai gerai žino, ką nori veikti gyvenime (tuo labiau, kai darbinės patirties tokiame amžiuje dažniausiai nebūna). Ir tokių žmonių yra labai daug.
Žmogus gali pabaigti kokią nors madingą specialybę, ir dar besimokydamas suprasti, kad jam ji nepatinka. Baigia mokslus (dažnai aplinkiniams to norint labiau, nei nori pats besimokantysis), gauna statusą – „aš su aukštuoju“, ir ką, jis jau visą gyvenimą pasmerktas dirbti pagal nepatinkančią specialybę? Gal nereikia taip žmonių spausti į rėmus. Tuo labiau, kad šiandien gali mokytis vieną specialybę, o rytoj, padirbęs ir labiau supratęs ko iš tiesų nori gyvenime – kažką kita. Gyvenimas nėra toks, kad pabaigiu mokslus kažkur 22 - 24 metų, ir viskas – toliau nei į kairę, nei į dešinę. Nes kažkas „nesupras“, o dar blogiau – ką pasakys baba Jadzė iš kito „padjezdo“?
O kuo apsaugoje dirbti negerai? Man atrodo, kad netgi labai gerai. Niekas man neįrodys, kad važinėti į suveikimus su oranžiniais švyturėliais, palaikyti tvarką rimtame objekte ar tvarkytis su daugybe nepaklusnių žmonių kai kuriuose renginiuose yra blogiau, nei dirbti su dokumentais ofise. Alga, aišku, ne firmos prezidento (įdomu, o kiek niekinančių apsaugininkus piliečių patys gauna firmos prezidento algą?), bet gyventi įmanoma žmonėms. Nori dirbti, esi pareigingas – tai ir dirbsi, o tinginys niekur ilgai ir kokybiškai nepradirbs.
Juk pati apsaugos darbo specifika yra labai maloni: palaikyti tvarką, užtikrinti saugumą, tvarkingą žmonių elgesį, įstatymų laikymąsi. Juk visi žinome, kad visuomenėje labai daug netvarkingų, nedrausmingų, neišauklėtų žmonių, kurie dėl įvairiausių (ir, be abejo, absoliučiai nelogiškų) priežasčių kažkodėl nenori elgtis priimtinai, kultūringai, netrukdyti kitiems, negadinti kitų turto ar nuotaikos, laikytis įstatymų ir elementaraus žmoniškumo. Taigi, kažkas juk turi užtikrinti, kad tokių poelgių būtų kieki įmanoma mažiau, ir kad žmonės galėtų visur jaustis saugiai ir komfortiškai, būti ramūs ir dėl savęs, ir dėl savo turto. Čia ir yra mūsų misija – gal ir ne tokia skambi kaip policijos šūkis „ginti, saugoti, padėti“, bet pakankamai panaši.
Tai yra pats didžiausias malonumas, mano kuklia nuomone – prisidėti prie to, kad visuomenėje būtų daugiau tvarkos ir gėrio (o juk darbas, manau – tai ne tik pinigai, nors jie tikrai ne paskutinėje vietoje, bet ir malonumas, savirealizacija). Juk žmonių neprotingas, chamiškas ir nusikalstamas elgesys – tai yra akivaizdus blogis.
Todėl labai džiaugiuosi, kad esu vienas iš tų žmonių, kurie prisideda prie blogio mūsų aplinkoje griovimo, gal netgi žmonių auklėjimo geresne linkme. Sutramdžius neišauklėtą, blogai besielgiantį žmogų, jam (jai) yra tarsi suteikiama galimybė apmąstyti savo negerus poelgius, ir su Dievo padėjimu tapti geresniu žmogumi (tik aišku, ne visi nori pasinaudoti ta suteikta gera galimybe, bet čia jau juos sąžinė kada nors galimai kamuos naktimis, ne mane). O dar kažkas aiškina, kad apsauga atseit „tinginiauja, nieko nedaro“?
O jūs kada dirbote masiniuose renginiuose, kur minios žmonių, dažnai neypatingai draugiškai nusiteikusių? Važiavote naktį į suveikimus su oranžiniais švyturėliais? Gaudėte vagis parduotuvėje? Bendravote su piktais žmonėmis, nesuprantančiais (ar nenorinčiais suprasti) „kodėl aš čia turiu taip elgtis, kokia čia pas jus tvarka, aš sugalvočiau geresnę“. Ne? Tai tada nereikia aiškinti, kad apsauga nedirba.
Iš šalies visada atrodo, kad kiti nieko nedirba, tik aš vargšas ariu – bet tas vaizdas yra apgaulingas. Iš šalies daug kam atrodo, kad ofisuose „tik sėdi“, ir parduotuvių kasose „tik sėdi“, taksistai „tik važinėjasi“, direktoriai iš viso „nieko nedaro, tik jama pinigus“, bet tai, aišku, yra nesąmonė ir klaidingas vaizdas – dirba ten žmonės, ir tikrai pakankamai įtemptai. Todėl nereikia menkinti kitų darbo, bandant saviškį nors tokiu būdu kažkiek pakelti, kaip ant šakių.
O dabar apie tai, kodėl apsaugos įvaizdis visuomenėje yra nepelnytai prastesnis, negu turėtų būti. Ko gero, tai ateina dar iš „laukinių devyniasdešimtųjų“, kai apsaugoje dirbdavo daugiausiai pakankamai gerai pasportavę vaikinai (dabar, aišku, yra kiek kitaip – patys matote apsaugos darbuotojus ir darbuotojas, kurių dauguma nelabai skiriasi nuo įprastinės biomasės). Iš vaikystės pamenu, kad bet kokie pasportavę vaikinai tais laikais daug kam asocijuodavosi su banditais, nes tie irgi tradiciškai būdavo stipriai pasportavę (tik vieni stovėjo gėrio, kiti – blogio barikadų pusėje). Aišku, kokia nors Bronia ar Juzikas iš kito „padjezdo“ nelabai skyrė, kuris yra kuris, ir visus suplakdavo į vieną.
Taigi, tikriausiai taip atsirado įvaizdis: apsauga – neypatingai protingi buduliai. Laikai keitėsi, visokių brigadų ir kitokių gaujų neliko, apsaugoje dirba irgi jau kiek kitokie žmonės, bet stereotipas likęs. Ir jis labai patogus – galima paskui sau įsivaizduoti, kad „nors aš vargstu su popieriais už minimumą, bet tai svarbiausia, kad ne apsaugoje, ne su tais gopnikais!” (gink Dieve, nemenkinu dirbančių su dokumentais – čia tik pavyzdys apie tuos, kurie įsivaizduoja, kad yra kažkuo geresni, patys menkindami kitus).
Seni stereotipai yra labai gajūs, tą parodo ir komentarai internete, ir realaus gyvenimo faktai: bendrauji kartais su mergina, bendravimas normalus, linksma, malonu. Bet pakankamai dažnai būna taip, kad kai ji paklausia ką dirbi, pasakai – ir jau žiūri, kad bendravimas tuoj pat pasidaro visai kitoks, tarsi per atstumą, lyg būtum staiga tapęs kitu žmogumi. Įlipus į troleibusą su saugos tarnybos uniformine striuke, reikia tik pamatyti tuos kai kurių žmonių žvilgsnius! O jeigu kur nors pamato su geltona liemene, o dar su ginklu!!! Kai kurių žmonių žvilgsniai tampa tiesiog priceless (neradau tinkamesnio žodžio, atsiprašau). Smalsumas, baimė, pasimetimas ir dar nežinia kokių emocijų koktelis. Gal bijo, kad prisikabins, primuš, ar netgi nušaus?
Esu rašęs panašų straipsnį prieš pustrečių metų, ir tada labai nustebino žmonių požiūris: čia parašė ne apsaugininkas, nes sakinius dėlioja taisyklingai, nedaro gramatinių klaidų, žino kad „kur kame – rašom E, o kas ką veikia – E nereikia“, ir dar tekste nėra keiksmažodžių. Na, eilinis įrodymas, kaip žmonės prisikuria sau mintyse stereotipinių vaizdinių, patiki jais, o jeigu jie pasirodo neteisingi – puola ginti tas „pasakėles iš rūsio“, nes „negali gi taip būti, apsaugoj visi durni, man taip sakė baba Stasė iš kito „padjezdo“.
Normalūs vidutiniai žmonės čia dirba, kaip ir visur – yra protingesnių, yra ir ne tokių protingų, bet tai galioja absoliučiai visose profesijose. Na, mano atvejis toks – aš nuo vaikystės mėgau skaityti knygas, dabar pats laisvalaikiu bandau rašyti visuomenę kritikuojančius juodo humoro apsakymus, turiu planų parašyti panašaus stiliaus knygą. Bet mano rašymas yra tik gėlytės – kai kurie mano bendradarbiai turi dar ne tokių hobių. Matyt, kažkam apskritai yra naujiena, kaip apskritai apsaugoje dirbantys turi hobių, o ne tik snukius daužyt (taip taip, teko skaityti ir tokių žmonių pasisakymų – „koks čia tas darbas apsaugos, snukius tik daužyt“). Aha, (sarkazmo pradžia) daužom snukius, va tik ateini į darbą – ir puoli visiems daužyti snukius, vieną po kito. Jei kas ko paklausia – pirmiau į snukį, o tada atsakai (sarkazmo pabaiga).
Taigi, straipsnis vėl išėjo tikrai ilgas ir metas baigti. Moralas būtų toks – mažiau rūšiuokime vieni kitus pagal profesijas, visokius išgalvotus statusus, nes tai nė kiek nepadaro gyvenimo lengvesnio ir nekuria sveikesnės atmosferos mūsų visuomenėje. Netgi patyčios (apie kurias po šio pagarsėjusio nusikaltimo irgi kalbėta gana daug) dažnai prasideda nuo tokių dalykų: tu neatitinki statuso, tu „ne lygis“, reiškia tu esi fu, ir tave sumaišysime su purvais. Negalima to daryti! Visi yra žmonės, ir visi darbai yra reikalingi. Sėkmės visiems, ir iki sekančių susirašymų. Telydi jus Dievo malonė.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite pasidalyti savo mintimis? Rašykite el.paštu pilieciai@delfi.lt ir išreikškite savo nuomonę!