Kadangi šį mėnesį jau turėjau susimokėti PVM už vasarį, tai nusprendžiau pats savęs neapgaudinėdamas pasiskaičiuoti, kiek aš realiai uždirbu.

„Uber“ siūlo įvairias premijas, pavyzdžiu, už 110 kelionių per savaitę gali pasiūlyti apie 60 eurų. Bet iš patirties jau galiu pasakyti, kad per standartinę 40 val. darbo savaitę beveik neįmanoma tokio skaičiaus pasiekti. Tad, kalbant apie papildomą uždarbį, šis klausimas tampa visiškai neaktualus. O norint dirbti kad ir 8 val. per dieną už vairo pagal iškvietimus mieste... Na, patikėkite, tai sunkiau, nei daugumoje nekvalifikuotų darbų (statybininkus, krovėju, salės darbuotoju ir pan.).

Taigi, pradžiai skaičiai: vasario mėnesį aš išdirbau 26 val. Per tą laikotarpį „Uber“ priskaičiavo 198,6 eurų, nuo kurių už savo paslaugas nuskaičiavo 49,65 eurus, tad į sąskaitą pervedė 148,5 eurus. Iš viso (įskaitant nuvykimus iki kliento) nuvažiavau 562 km (atliktų kelionių atstumas vidutiniškai būna dvigubai mažesnis, tai šiuo atveju buvo 284 km). Hmm, iš pradžių atrodė visai neblogai: 148,5 eurų/26= 5,71 eurų/val. Na, tikrai ne kiekviename darbe įmanoma tiek uždirbti. Deja, prieš pildydamas PVM ataskaitą susivedžiau visus duomenis (visiškai nesvarbu po kiek val. ir kiek km nuvažiuoja konkretus vairuotojas, stengiausi apskaičiuoti savo 1 val. uždarbį):

1. Turėdamas apynaujį automobilį kurui skaičiavau vos 5,5 l/100 km, tepalų keitimui 35 eurus/12 000 km (arba 29 ct/100 km), o einamajam remontui – 0,02 euro/1 km. Labiau patyrę kolegos vairuotojai teigia, kad tokie paskaičiavimai iš mano pusės gana optimistiški, mat neįvertinamas ilgalaikis remontas ir įvairios „smulkmenos“ kaip plovimas, nežymūs dažų atšokimai ir kt., o kuro sąnaudos mieste retai būna mažesnės nei 6 L/100 km. Bet mano einamosios sąnaudos vasario mėnesį sudarė 43,80 eurų;

2. 21 proc. PVM nuo „Uber“ paslaugų (10,4 eurų), GPM (pritaikius 30 proc. leistiną atskaitymą be dokumentų) (5 proc.) – 7 eurai, ir „Sodra“ (40 proc. nuo pusės pajamų) – 37,2 eurų. Iš viso mokesčiams išleidau 54,60 eurų;

3. Atskirai reikėtų išskirti „Sodrai“ mokamą PSD (31 eurų), mokamą nepriklausomai nuo išdirbtų valandų skaičiaus. Bet, mano atveju, jo mokėti nereikia, nes turiu kitą darbą, tad, šiuo atveju jo neskaičiavau.

4. Tiesą pasakius, verčiantis tokia veikla būtina darytis ir pilną keleivių draudimą bei civilinį draudimą su padidinta rizika (priešingu atveju draudimas padengs tik pusę už auto įvykį mokėtinos sumos). Toks draudimas kainuoja maždaug 3 kartus daugiau... Bet, tebūnie, šių išlaidų nevertinsim.

5. Sąžiningai skaičiuojant reikėtų įvertinti ir laiką, skirtą apskaitai (kurios gerokai daugiau, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilsnio), o ne tik praleistą „už vairo“.

6. Mokesčius kažkiek galima sumažinti kaupiant ir tvarkant visas išlaidų sąskaitas, bet tai ne tik gerokai padidina buhalterijai skiriamą laiką, bet ir rezultato iš esmės nekeičia (galutinis uždarbis galėtų padidėti ~ 25 euro ct/val.).

Na ir kiek gi aš uždirbau per 26 val. vasario mėn.: 198,60-49,65-43,80-54,60=50,55 eur arba 1,94 eur/val.. Padarius prielaidą, kad dirbčiau pilnu etatu (40 val. sav) per 21 darbo dieną mano uždarbis sudarytų: 1,94*8*21 - 31 (PSD) = 295 eur/mėn. į rankas. Priminsiu, kad pavertus litais tai tesudarytų 1019 Lt (neviršytų dar prieš penkerius metus buvusio minimalaus atlyginimo).

Reziumė: asmeniškai aš nesuprantu, apie kokią konkurenciją kalba taksistai? Susidūręs „akis į akį“ su šiuo „verslu“ nebesuprantu, kaip apskritai išgyveno taksistai (dar iki „Uber“ atėjimo). Juk paprastas taksistas turi gerokai daugiau prastovų, nei „Uber“ vairuotojai (nors ir tarifai jų gerokai didesni).

Mano akimis, jeigu ir „Uber“ nepakels vežimo kainų, tai ši veikla truks tol, kol užteks skaičiavimų vengiančių vairuotojų. O jie, gan greitai pasibaigs, nes 10 000 km normaliai dirbant čia pavyksta surinkti per porą-tris mėnesius, tad realios sąskaitos už važinėjimą tragiškais Senamiesčio keliais paaiškės netrukus pradėjus veiklą.

Man taip pat gaila mokesčių mokėtojų pinigų, išleistų „Uber“ vairuotojų veiklos reglamentavimui ir kontrolei. Pagal esamus paskaičiavimus, tikriausiai visų vairuotojų uždarbis sudaro mažesnę sumą per metus, nei VMI, „Sodra“ ir kitos valstybinės institucijos išleidžia šios veiklos mokestiniam administravimui.

Tai tiek. Tikiuosi pasidalinsite šia informacija su visuomene ir ji nuramins taksistus bei paskatins esamus ir būsimus „Uber“ vairuotojus realiai įvertinti, ar tikrai jie „įsidarbino“ ten, kur tikėjosi, kol jų automobiliai nesubyrėjo. Specialiai pateikiau visus skaičius, kad nebūtų spekuliacijų „sąmokslo“ tema. Neturiu jokių paslėptų kėslų, tiesiog pasidalinau informacija, kurią tikrai norėčiau pats būti perskaitęs, prieš užsiimdamas šia „individualia veikla“.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Gavus skaitytojo laišką, DELFI kreipėsi komentaro apie uždarbį į „Uber“ atstovus. Ennas Metsaras, „Uber“ vadovas Baltijos šalyse, pakomentavo situaciją apie Vilniaus „Uber“ vairuotojus:

„Daugybė žmonių visame pasaulyje, taip pat ir Vilniuje, renkasi vairuoti su „Uber“, kad galėtų būti patys sau šeimininkai. Su „Uber“ jie gali pasirinkti, kada, kur ir kiek laiko jie nori vairuoti. Daugeliui partnerių-vairuotojų Lietuvoje tai yra papildomas pajamų šaltinis. Vilniuje maždaug pusė partnerių-vairuotojų naudojasi „Uber“ programėle mažiau nei dešimt valandų per savaitę.

Toks lankstumas reiškia, kad nėra tipinio partnerio-vairuotojo. Visi partneriai-vairuotojai Lietuvoje dirba sau ir pelnas priklauso nuo jų verslumo bei kaštų – kokiu paros ar savaitės metu ir kur jie pasirenka vairuoti, vairuojamo automobilio ekonomiškumo ir kitų faktorių. Todėl kiekvieno partnerio-vairuotojo pelnas smarkiai skiriasi.

Daugybė žmonių visame pasaulyje, taip pat ir Vilniuje, renkasi vairuoti su „Uber“, kad galėtų būti patys sau šeimininkai. Su „Uber“ jie gali pasirinkti, kada, kur ir kiek laiko jie nori vairuoti. Daugeliui partnerių-vairuotojų Lietuvoje tai yra papildomas pajamų šaltinis. Vilniuje maždaug pusė partnerių-vairuotojų naudojasi „Uber“ programėle mažiau nei dešimt valandų per savaitę.