Aš įjungiau vairuotojui avarinės šviesos signalą, taip rodydama jam įspėjimo ženklą, kad kelia man pavojų ir nesilaiko saugaus vairavimo taisyklių... Norimos reakcijos negavau. Pradėjau didinti greitį iki 120-130km/h. Tas vairuotojas – taip pat neatsiliko ir laikėsi to paties 5-10 m. atstumo iki manęs. Pro galinį veidrodėlį įžiūrėti nei persekiotojo, nei automobilio markės, nei valstybinių numerių nebuvo įmanoma, nes buvo 19 val. vakaro, ruduo, temo. O ir automobilis, kuris mane sekė, važiavo be šviesų... Mąsčiau, kad tai nenormalu, reikia kviesti pagalbą.
Kita eismo juosta važiavo automobiliai, bet jie man juk negalėjo padėti – nepašauksi pro langą.
Dar labiau paspaudžiau greičio pedalą, jis mane vijosi toliau... Man pavažiavus apie 15 km su „uodega“, nusprendžiau stoti į autobuso aikštelę, esančią plyname lauke... Vairuotojas taip pat sustojo. Aš neišjungiau variklio. Jis sustojo, užkirsdamas mano automobilio priekį taip, kad aš neįžiūrėčiau automobilio numerių, ir staigiai išlipo iš automobilio, pajudėjo link manęs. Daug neįžiūrėjau, tik pamenu, kad vyras buvo aukštas, tamsiai apsirengęs, o automobilis – tamsiai vyšninės spalvos senas sedanas.
Aš nieko nelaukusi išnaudojau man paliktus kelis metrus priekyje ir vėl sukau į kelią, dar labiau padidindama greitį. Vairuotojas ėmė mane vytis. Tokioje situacijoje užverda adrenalinas ir nepastebi nei numerių, nei markės, net jei ir sustoji. Mąstai tik kaip pabėgti...
Skambinau draugui pranešti apie esamą pavojų – daug nekalbėjau, tik pranešiau situaciją ir nusprendžiau po pokalbio su juo skambinti 112. Buvau dar nepatyrusi vairuotoja ir pirmą kartą taip lėkiau 140-150 km/h greičiu. Mano automobilis buvo 2000 m., gamybos 10 metu senumo „Ford“, tad tikrai ne automobilis jį domino.
Mąsčiau, jei ir sumąstys mano automobilį „taranuoti“, aš nestosiu, nes jėgos – nelygios. Vyro siluetas, matomas per galinį veidrodėlį, mane gąsdino kaip iš siaubo filmo. Vairuoti keliu, kur aplink miškai, 150 km/h greičiu man buvo sudėtinga – berenkant 112 numerį telefonas nukrito ant grindų, ieškojau viena ranka, bandžiau pasiekti... Nepavyko. Nusprendžiau, kad kai tik pravažiuosiu šį mišką, iš karto suksiu į degalinę, esančią Pabradės miesto pradžioje, ir kviesiu pagalbą. Spaudžiau greičio pedalą... Lėkiau kaip tik galėjau, jau nemačiau, kokiu greičiu... Likau be telefono...Be ryšio. Viena.
Prieš pat Pabradės miestelį kylant į kalniuką pastebėjau, kaip mane sekęs automobilis be šviesų nusuko į dešinę miško keliuku... Kažin, ar grybauti.
Man dar ilgai drebėjo rankos... Ir dar ilgai važiuodama link kelionės tikslo vis atsigręžinėjau, ar nesiveja tas tamsiai vyšninės spalvos automobilis (sedanas) be šviesų ir vyro siluetas jame...
Aš tik vieno gailiuosi: tada buvau pilietiškai nebrandi ir pasielgiau neatsakingai – po šio įvykio nepaskambinau policijai... Neįspėjau kitų...
Negalima tylėti. Negalima bijoti tokių „išgamų“, reikia kalbėti. Noriu tik pasakyti dar kartą – tokioje situacijoje smegenis užlieja adrenalinas ir daug detalių žmogus nepastebi. Instinktyviai mąstote tik apie išlikimą. Patarimas – tiesiog nestokite, kad ir daužys automobilį... Užsirakinkite viduje važiuodami ir kvieskite pagalbą – skambinkit 112.
Saugokite save ir Dievas jus apsaugos.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Ką daryti, jei kelyje junti grėsmę? DELFI primena, kad apie tai yra pasakojęs žurnalistas ir keliautojas, įvairių ištvermės važiavimo rekordų autorius Vitoldas Milius. Savo komentarais su portalu buvo pasidaliję ir Bendrojo pagalbos centro, policijos atstovai.
V. Milius pasakojo pats devyniasdešimtaisiais, kai vyravo kelių banditizmas, važiuodavęs pirkti automobilių į Vakarus ir turėjęs su jais grįžti į Lietuvą. „Visada visi banditai stengdavosi kažką padaryti tuo metu, kai automobilis stovi ir žmogus yra labiausiai pažeidžiamas“, – atsiminimais dalijosi pašnekovas. Reikia atsižvelgti į automobilį ir vairuotojo gebėjimus, tačiau sugauti tą, kuris dar važiuoja, aiškino V. Milius, yra daug sunkesnė užduotis. Todėl tuomet, tikino pašnekovas, keliuose jie laikydavosi vienos taisyklės – nestoti. „Ar tave stumia, ar tau ką daro, tu nestoji. Kol važiuoti, tol važiuoji. Kai sustoji, išlipo 3 su pistoletais, tu neturėsi, ką daryti – esi įkaitas“, – mokė V. Milius. Jo teigimu, kuo toliau, tuo mažiau panašu, kad I. Strazdauskaitės situacijoje kalbama apie išradingus nusikaltėlius, žinojusius, ką daro. Todėl pašnekovas tikino norintis įspėti, kad niekada nereikia paklusti nepažįstamų žmonių nurodymui imtis vienų ar kitų veiksmų. „Įsivaizduokite, važiuoji, saulė šviečia, geras oras, lygus kelias, o tau kažkas bac į šoną – taip nebūna. Iš niekur nieko niekas nesidaužo – tai turi atkreipti dėmesį, kodėl taip daro? Kiekvienas dabar turi telefoną ir ėmus skambinti banditai jau sunerims – gal į policiją? Sako, kad kažkas automobiliui blogai? Reikia suabejoti, eliminuoti naivumo faktorių tiesiog. Dabar stipriai tamsintų langų negali būti, tu matai, kas sėdi, turi atkreipti dėmesį, kas vyksta. Normalus vairuotojas, jei kažkas yra automobiliui ar padangai, tai jaučia. Nėra taip, kad nuleido padangą, o tu važiuoji 120 km/val. greičiu toliau be jokių pokyčių. Be to, daugybė naujų automobilių turi sistemas, kurios parodo, jei kažkas nutiko, net įspėja apie padangų slėgio pokyčius – užsidega lemputė, jei kas blogai. Galiausiai, jei kažkas nutiko, turi važiuoti į degalinę ar kažkur, kur būtų vaizdo kameros, žmonių. Jei sustosite vidury miško vidury nakties, faktas, kad su Jumis gali daryti, ką nori“, – sakė pašnekovas.
Bendrojo pagalbos centro atstovės spaudai Vilmos Juozevičiūtės teigimu, kilus įtarimui, kad kelyje esate persekiojamas kito automobilio, reikėtų nedelsiant skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112. Skambinantis asmuo nedelsiant yra sujungiamas su policijos įstaigų operatyvaus valdymo padaliniu. Situacijos valdymą perima policijos pareigūnai, kurie prašo apibūdinti persekiojantį automobilį, klausia koks tai automobilis, valstybiniai numeriai, tikslinasi kitas aplinkybes. Anot V. Juozevičiūtės pagrindinė rekomendacija – važiuoti į saugesnę vietą. Tai gali būti degalinė, prekybos centras, vietos, kurios yra gerai apšviestos, įrengtos vaizdo stebėjimo kameros.
Policijos departamento atstovas spaudai Ramūnas Matonis savo ruožtu paaiškino, kokia yra automobilių stabdymo tvarka, pareigūnams dirbant su nežymėtu tarnybiniu automobiliu. Stabdoma važiuojant iš paskos su įjungtais švyturėliais (naujuose policijos automobiliuose jie matomi 360 laipsnių kampu, senesniuose jie įrengti mašinos priekyje, už grotelių). Vairuotojas gali būti stabdomas tik šviesiu paros metu. Automobilyje turi būti du uniformuoti pareigūnai. Jei kyla pagrįstų įtarimų, jog tai ne policija, nestokite ir iškart skambinkite 112, jums bus paaiškinta ar jus stabdo tikri pareigūnai.
Klausiame jūsų – ar esate patekę į tokią situaciją, kai kelyje jus, Jūsų manymu, tyčia taranavo ar kelia užkirto kitas automobilis? Ar kelyje esate pastebėję chuliganų, kurie, pavyzdžiui, vijosi jus ar specialiai trukdė kitiems vairuotojams? Pasidalykite savo patirtimi ir pamokomis, kad kitiems vairuotojams netektų nukentėti, el.p. pilieciai@delfi.lt.