Kalbant apie vyresnįjį sūnų, taip pat susidūriau su tokiais dalykais kaip kad pratybų sąsiuvinio neatitikimas su vadovėliu. Ir kur tada jam ieškoti atsakymų, jei jų net nėra knygoje? Apskritai, jei ministrė teigė, kad pratybų sąsiuviniai yra neprivalomi, kad pedagogai turi pateikti užduotis vaikams patys, kad tai tik papildoma mokymo priemonė, tai kodėl tada mokytoja pyksta ant vaiko, už pratybų neturėjimą, ant jo šaukia, rašo neigiamus pažymius, esą jis neatlieka namų darbų?
Pikta, kad kai kurių pedagogų darbas su mokiniu baigiasi ties nurodymu, kurias užduotis jis turi atlikti pratybų sąsiuvinyje ir jam neaiškius dalykus išsistudijuoti pačiam ar su tėvelių pagalba. Manau, vaikas, namie ruošdamas namų darbus, turi jau suprasti, ką daro, ir taip tik užtvirtinti klasėje įgytas žinias.
Deja, šiuo metu pusę aiškinimo, kaip suprasti vienokią ar kitokią teoriją, turi atlikti tėveliai. Sakykim, tai netiesioginis būdas skatinti tėvus skirti savo dėmesį vaikui. Bet ką daryti tada, kai tėveliai yra nepajėgūs pagelbėti vaikui? Aš asmeniškai niekada nesimokiau anglų kalbos, neturiu jokio supratimo nei apie gramatiką, nei apie rašybą, nei apie tarimą (mokiausi vokiečių). Tad kaip tada padėti vaikui parašyt rašinėlį, išmokti papasakoti perskaitytą tekstą, galų gale, kaip patikrinti, kaip jis išmoko žodžius?
Negana to, elektroniniame dienyne ir užduotys, skirtos atlikti namie, parašytos svetima kalba. Kaip išsiaiškinti, ką vaikas turi atlikti? Žinoma, ieškom išeičių, spėliojame, pasitelkiam į pagalbą „Google“ vertėją, kuris toli gražu ne visada padeda tinkamai. Dažnai jo vertimai būna net be tokios minties – kaip sakoma, klausi apie ratus, o atsako apie batus.
Tad tiek pamąstymų apie mūsų švietimo sistemą ir su kuo susiduria mūsų atžalos.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite pasidalyti savo mintimis? Rašykite el.paštu pilieciai@delfi.lt ir išreikškite savo nuomonę!