Į darbą važiuoju tris kartus per savaitę, atstumas yra nemažas, pirmyn-atgal – apie 80 kilometrų, kuro sąnaudų mokytojams niekas neapmoka. Už mokinių darbų tikrinimą mums mokami centai... Už darbų tikrinimą aš negaunu net 17 eurų, už pasiruošimą pamokoms – 43 eurus. Kartais pati nesuprantu, kodėl tiek daug laiko skiriu šiam darbui, tai visiškai neatitinka darbo užmokesčio.

Kiekvieną dieną pamokų ruošai, darbų taisymui skiriu 3-4 valandas, o ką kalbėti apie gimnazijų mokytojus, kurie turi vyresnių klasių mokinius? Bent pusę valandos taisai vyresniųjų klasių mokinių rašinius, o ką už tai gauname? 17 eurų per mėnesį. Juokas pro ašaras.
Normalu, kad neįmanoma išgyventi už 270 eurų. Gaudama tokį atlyginimą, susiradau antrąjį darbą. Jis taip pat mokykloje, joje turiu 7 kontaktines valandas. Dirbu suaugusiųjų mokykloje, kuri yra pataisos namuose. Šioje mokykloje mano atlyginimas yra 156 eurai.

Visas mano atlyginimas yra daugiau nei 400 eurų. Ką jaunas pedagogas gali sau leisti už 400 eurų? Mano atsakymas – NIEKO.

Keliu retorinį klausimą, kada bus atsižvelgta į mokytoją? Kada jos atlyginimas bus adekvatus jo darbui?

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Klausiame – ar jums per mėnesi pakaktų 238 eurų minimaliems poreikiams patenkinti? Per kiek laiko išleidžiate šią sumą? Papasakokite, kaip per mėnesį skirstote savo išlaidas ir ką nurodyta suma galėtų „padengti“. Laukiame jūsų minčių el.p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Pinigai“!