Per penkerius darbo metus jam teko gesinti daugybę gaisrų ir gelbėti ne vieno žmogaus gyvybę bei turtą. Matydamas, kaip jo tėvas rūpinasi namų saugumu, Ernestas vylėsi, kad tokia nelaimė juos aplenks.

Kai Naujojoje Vilnioje, Kalno gatvėje esančiame name, kuriame jų šeima turi butą, įsiplieskė ugnis, Ernestas buvo ką tik baigęs budėjimą. Vaikinas tądien turėjo atlikti praktiką automobilių servise, kad išmoktų remontuoti jų kėbulus. Šis būsimasis papildomas darbas – galimybė toliau dirbti ugniagesiu gelbėtoju ir užuot kėlus sparnus ieškoti laimės svetur, kur jam jau yra tekę uždarbiauti, įsikurti Lietuvoje.

Apie degantį namą jam pranešė tėvas. „Norėjau kuo greičiau pasiekti namus, bevažiuodamas vos nepatekau į avariją. Dar būdamas kelyje pamačiau kylantį dūmų stulpą...“ – sako Ernestas, neslėpdamas, kad tuo metu jį apėmė šokas.

Matydamas name šokinėjančios ugnies liepsnas, jis suvokė, kad daugelį metų jo tėvų puoselėtas butas per kelias akimirkas bus visiškai nusiaubtas. Pasak jo, neužtenka pasirūpinti vien savo buto saugumu, nes ugniai sienos neegzistuoja... Namas buvo senas, jame gyveno net kelios šeimos. Deja, nei butas, nei turtas jame nebuvo drausti.

Ernestas – ne iš tų, kuriems lengva prašyti pagalbos. Gerai, kad tarp ugniagesių buvo žmogus, kuris apie Ernesto šeimą ištikusią nelaimę pasidalijo socialinio tinklo „Facebook“ viešojoje grupėje Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba. „Esu dėkingas visiems, kurie rado galimybę padėti. Labai norėtume kada nors grįžti į savo namus, kad galėtume vėl visi būti kartu“, – pasidalija savo didžiausiu noru Ernestas Snežko.