Tu niekuomet nesužinosi, ką man reiškė kentėti vienumoje, apkabinti mūsų medį, kuriame vis dar po dvidešimt dvejų metų aiškiai matosi mūsų išgraviruoti inicialai, tikiu, kad niekuomet net neįtarei, kad per pirmuosius praradimo metus pamažu tapau tavimi, pirkau batus, panašius į tavo, pirkau plačius džinsus ir vyriškus kvepalus, ėjau iš proto, tyliai ir skausmingai, kol pagaliau mane apkabino mama ir pamažu užglostė mano žaizdeles. Kokia jauna aš buvau...
Radau tave tamsioje erdvėje, žinodama tik tavo vardą ir pavardę, ir prasmigau, kai pamačiau, kokį likimą sau nusipiešei. Žinau, kad kažkada sau atleisi, tik aš sau – neišgaliu: kad nesustojau nė karto prie tavęs ir nepasakiau, kaip jaučiuosi. Dabar norėčiau atsisėsti priešais tave ir patylėti, norėčiau tiek daug tau pasakyti, bet žinau, kad tylėčiau, nes tu manęs net neprisimintum.
Verkiu, nes skauda baisiai giliai po oda, giliai tarp atstumo, tiksliai laike. Tuo metu nesugebėjau nieko, kaip dabar man atrodo, nesugebėjau tavęs deramai apkabinti, deramai pabučiuoti, deramai paduoti rankos. Man buvai pats nuostabiausias – ir tavo vienaakis automobilis, ir skarelė vietoj diržo, ir penkių skirtingų spalvų rožės, nes nežinojai, kokia spalva man patinka, nuostabios buvo tavo čigoniškos akys.
Tu buvai pirmas, kuris mane pamatė, kuris manęs laukė, kuris mane mylėjo ar bent taip jau man atrodė. Mažytė mano širdis daužėsi pašėlusiai kas kartą tave matydama, tu man parodei, kaip atrodo suaugusiųjų gyvenimas, tu mane išmokei mylėti, tu man šokai viduryje Laisves alėjos, ir jei dabar būčiau prie fontano, aš tiksliai nurodyčiau vietą, kurioje tu stovėjai.
Man tuo metu buvo gėda, aš buvau baikšti, bet su tavimi išmokau būti drąsi, išmokau pasitikėti, išmokau verkti paslapčia, išmokau skaudinti kitus ir neleisti savęs skriausti. O kaip dabar tau pasakyti, kad norėčiau sėsti į lėktuvą, skristi į man nežinomą šalį, rasti niekuomet man nepažintą aplinką ir per sunkias metalines grotas savo šiltais pirštais paliesti tavo dvasią? Kartais svajoju – juk svajoti neskauda.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Šis laiškas atsiųstas konkursui „Laiškas žmogui, kurio niekada nepamiršiu“. Dėkojame autorei. Kviečiame dalyvauti ir jus.