Tai ta diena, kai mes galime nuoširdžiai apsikabinti ir suspaudus glėbyje džiaugtis tuo turtu, kurį suteikė mums Aukščiausiasis, pamiršę visus praeitus kartu rūpesčius, sunkumus, džiaugiamės kartu pavasario gėlėmis, pavasario švente ir Mama, kuri dar vis kartu. Kartu su jauna ir žavia, kartu su plaukus puošiančiu sidabru, kartu amžinai, kur tu bebūtum, ar toli kelionėje, ar laisvei, ar gyvenime suklupus, ji bus kartu, nes ji – Mama.

Tik man šią dieną žiūrint pro langą, laikant suspaudus gėles rankoje, daužosi širdis laukiant Tavęs, Mama. Kad tu žinotum, kaip aš Tavęs laukiu visus šiuos 46 pavasarius. Noras apkabinti ir pamatyti Tavo akis, taip tas akis moters, kuri mane, gimusį gegužės 1 d., palikai ant suoliuko stotyje.

Aš Tavęs laukiu ne tam, kad pasveikintum su gimtadieniu, o paprasčiausiai paklausti, kaip Tu, kaip Tu jautiesi?

Pyktis tau? Gal kiek ir jaučiau jį paauglystėje, bet bėgant metams aš suprantu, kad kažkas turėjo įvykti Tavo jaunystėje, kad paliktum ką tik gimusį kūdikį, metams bėgant, aš supratau, kad tuo metu pasaulyje buvai likusi viena, visiškai viena, tau niekas neištiesė rankos, nuo Tavęs nusisuko artimiausi žmonės, Tu nejautei po kojom žemės ir tu išskridai, kaip sužeistas paukštis. Tavo gyvenimo skrydžiui aš buvau per sunkus.

Mama, kol dar nevėlu pasirodyk nors sapne, noriu paliesti Tavo ranką, pamatyti akis, kurias aš mačiau, bet tik akimirką.

Kol nevėlu, sugrįžk, kas Tau bebūtų, kokia bebūtum... Aš – Tavo sūnus ir laukiu sugrįžtančio paukščio. Sugrįžk, Mama, tikiu.

Viliuosi, kad ši istorija iš lūpų į lūpas pasieks ir mano Mamą.

Su Mamos diena visus, mylėkit ir gerbkit vieni kitus, kol esate kartu.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!