Pirmasis – įkrypuoju į žemagrindį troleibusą, taikau į vietą pačiam gale, kur yra trys vietos. Deja, šoninėje vietoje (kur man patogiausia) sėdi krepšiai, greta jų – pensininkė, o šalia lango – tuščia. Jaučiausi labai blogai, pilvas buvo toks, kad norėdama nebūčiau prasispraudusi prie laisvos vietos, tad vos besilaikydama ant kojų paprašiau, kad senoji ponia patrauktų krepšius.
„Sėskit ten“, – atsakė moteris parodydama į sėdynę prie lango. Atsakiau, kad negaliu. Tuomet senoji net garsiai nusijuokė, tarsi anekdotą išgirdus: „O čia jau jūsų problemos“, ir dar taip, negražiai sakant, naglai pažiūrėjo.
Taip ir prastovėjau iki savo stotelės...
Antras atvejis – dar trenktesnis. Sėdžiu troleibuse, vienvietėje sėdynėje prie lango. Jaučiu, kaip ima darytis negera, bet dar nelipu, galvoju, dvi stotelės beliko. Šalia atsistoja labai tvarkingos išvaizdos gal 50 metų vyras. Aš pasisuku link durų, jau pasiruošiu lipti, bet atrodau tikrai prastai...
Jis man ir sako: „Tik neapvemkit man batų“, – ir šypsosi.
„Aš laukiuosi“, – pasakau akivaizdų faktą. „Taip taip, matosi... Kad iš narkologinio važiuoji, mergužėle“, – rėžia jis man.
Man net ašaros iš akių ištryško... Pakėliau akis – o jis šypsosi... Ir toks tvarkingas, su kostiumu, padorus vyras atrodytų... Buvau šokiruota.
Tad štai, moterys. Gimdykit šiai šaliai piliečius, naudokitės nėščiųjų lengvatomis.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!