Aš neatsimenu, kada paskutinį kartą ruošiau namų darbus. Gal aštuntoj klasėj? Mokausi gerai, tiesiog mums namų darbus užduoda retai, tikrina, ar padarėme, dar rečiau, o prastų pažymių už nepadarytus išvis nerašo.
Tiesą sakant, mūsų gimnazijoj tėra pora esminių reikalavimų, dėl kurių mes dažnai skundžiamės: visų pirma, reikia laiku ateiti į pamokas ir nevėluoti (kitaip dar sugalvos paskambint tėvams). Dar reikia atėjus į mokyklą nusirengti striukę, nes kitaip mokytoja neves pamokos, o tik rėks ir pašauks pavaduotoją. Na ir aišku, būtų gerai turėti vadovėlį su sąsiuviniu, nes jeigu mes neturim, tai, sako, negerai. Bet čia jau ne taip svarbu, tuo labiau, kad per daugelį pamokų nei vadovėlio, nei sąsiuvinio neprireikia.
Atrodo, ne taip ir blogai toje mokykloje. Bet visi, gal dėl siaučiančių hormonų, visada viskuo nepatenkinti. Suprantu, kodėl pas mus langai be rankenų: visi juk iššokinėtų per juos. Bet vis tiek, nesuprantu jūsų, mieli mokiniai. Juk galima džiaugtis šeima, draugais, fainais mokytojais...
Pavyzdžiui, mes turim vieną tiesiog fantastišką mokytoją! Mes su ja aptariam jos dukros problemas, šviečiantį tualetinį popierių ir kitokias naujoves. Šaunu! Aš esu įsitikinusi, kad mokykloje mus turi ruošti ne vien egzaminams, bet ir gyvenimui.
Aišku, kalbam ir rimtesnėmis temomis per pamokas. Pavyzdžiui, aptarinėjam laidą „Valanda su Rūta“, kurią žiūrėdama ir mūsų mokytoja šluosto ašaras. Čia jau rimta. Galima ir per egzą bus pasiremt ir dar mokytoją pacituot. Vis tiek labiau tiks negu kažkokio Antano Garšvos „Baltoji drobulė“, kurios niekas ir nesupranta. Jeigu pernai rašinį apie juoką davė, tai ir šiemet kokią nors nesąmonę duos, nežinosi, ką rašyt, neverta ir skaityt tų privalomų autorių. Jeigu labai jau reikės, nueisi į tualetą ir nusirašysi nuo špargalo kieno nors biografiją.
Aišku, yra dalykų, kurie mums ir sunkiau sekasi. Pavyzdžiui, anglų kalba sekėsi nekaip, kai mokytoja davė užduočių iš IELTS. Bet, sako, tokios ir egze bus. Ir vis tiek viskas gerai baigiasi: pusmečio pabaigoje gavom daug gerų pažymių, tai išvedė visai normalius pažymius.
Su chemija irgi sektųsi sunkiai, bet mūsų mokytoja labai gera ir tiems, kurie nelaikys egzo, o jo niekas ir nelaikys, pakelia pažymius. Aš nežinau tik kaip matematiką reiks laikyt, šiemet gi privalomas visiem.
Mes per pamokas pusės temų nespėjam išeit, tai mano klasiokai eina privačiai mokytis pas mūsų mokytoją. Aš tai nematau prasmės. Vis tiek tos tetos iš egzaminų centro specialiai įdės į egzą tai, ko mes nesimokėm. Bet gal kaip nors išlaikysiu. Reikia būt optimiste, sako mano mama.
Kas toliau? Aš tai šiaip norėčiau įstot į mediciną, bet aišku, neišeis. Nors pažymiai tai mano labai geri. Nesuprasi, kaip jie ten priima, kaip ten tą balą skaičiuoja. Tada važiuosiu į norgę. Ir vis tiek užkalsiu daugiau pinigų negu tie daktarai! Daugiau optimizmo, gimnazistai!
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Moksleivių skundai DELFI pasiekia ne tik prieš egzaminus – 2016 m. pradžioje portalas gavo jau ne vieno nusivylusio mokinio laišką, kuriuo piktinamasi švietimo sistema. Atviru laišku į visą Lietuvą neseniai kreipėsi gimnazijos moksleivė, pasipiktinusi mokytojų abejingumu, prabilti nutarė ir kita mergina, pažėrusi mokytojams kaltinimų dėl patyčių. Savo nuomonę atsiuntė ir mokykla nusivylusi dešimtokė – kviečiame ją perskaityti ir pasidalyti savo mintimis apie mokyklą mokinių, tėvelių ir mokytojų: ar iš tiesų yra ko skųstis?
Kviečiame Jus išreikšti savo nuomonę! Tai galite padaryti, spausdami pilką mygtuką žemiau! Pasisakykite – ar iš tiesų šiuolaikiniams mokiniams mokykloje sunku, ką reikėtų keisti? O gal esate mokytojas ir norėtumėte papasakoti apie kitą šių skundų pusę? Laukiame Jūsų nuomonių ir istorijų!