Galima lengvai apibendrinti, kaip teoriškai atrodo „išmuitinimo procedūra“: gauni siuntą, užpildai deklaraciją, kurioje nurodai siuntos turinį ir vertę, tada apskaičiuoji mokėtinus importo mokesčius, sumoki mokėtinus importo mokesčius, atsiimi siuntą. Deja, ne viskas taip paprasta.

Viskas prasideda nuo to, kad tau paskambina muitinės tarpininkas ir džiaugsmingai praneša, kad jūsų vardu gauta siunta (šiuo atveju buvo gauta automobilio dalis). Tačiau džiaugsmą tuoj pat pakeičia rūpestis, kad reiks atlikti išmuitinimo procedūras. Tarpininkas gali už Jus tai atlikti arba muitinės procedūras gali praeiti ir pats siuntos gavėjas. Viskas būtų gerai, jei ne faktas, kad praktiškai neįmanoma pasirinkti antro varianto ir bandyti sutvarkyti muitinės reikalus pačiam siuntos gavėjui. Muitinė ir tarpininkai susikūrė tokią grybų ir medžių mikozę, kad vienaip ar kitaip privalai pirkti tarpininkų paslaugas ir mokėti už elementarios informacijos užrašymą ant blanko. Vis dėlto šį kartą pabandyta sutvarkyti visus formalumus be tarpininkų paslaugų.

Kaip visa tai vyko?

Taigi atvykstate į įmonę, kuri atskraidino Jums skirtą siuntą iš užsienio į Lietuvą. Tos siuntos įmonė negali atiduoti, nes reikia atlikti muitinimo procedūras. Iš tos įmonės gavus reikalingus dokumentus (prie siuntinio pridėtą sąskaitą faktūrą, važtaraštį ir kitus siuntos gabenimo dokumentus), reikės važiuoti į Vilniaus teritorinės muitinės Vilniaus oro uosto postą adresu Rodūnios kelias 18. Ten nuvykus eiti prie langelio vardu „Importas“ pasilenkti prie per žemai įrengto langelio ir prisistatyti, ko nori. Muitinės specialistai maloniai informuoja, kad reikia užpildyti pranešimą apie siuntą. Kur gauti pranešimo formą? Tas pats muitinės specialistas nurodo kreiptis į muitinės tarpininkus.

Beje, muitinės posto patalpoje „Importo“ langelių tik du, o tarpininkų apie dvidešimt. Iš nenoriai pagelbėjusių privačių muitinės tarpininkų gavus pranešimo formą reikės užpildyti keletą lengvų ir keletą duomenų, kurių gavėjas niekaip negali žinoti. Lengvi duomenys tai: gavėjo duomenys (vardas, pavardė, adresas ir asmens kodas) ir siuntos turinys (šiuo atveju automobilio detalė asmeniniam naudojimui, siuntos svoris 7 kilogramai). Tada reikia užpildyti kitus duomenis.

Pirma: siuntos vertė. Ant sąskaitos faktūros yra aiškiai nurodyta siuntos vertė JAV doleriais, tačiau pranešime reikia vertę nurodyti eurais. Kokį kursą naudoti ir kas gali paskaičiuoti vertę eurais? Muitinės specialistas nurodo kreiptis į muitinės tarpininkus.

Antra: prekės kodas. Siuntos turinys yra aiškus, tačiau pranešime reikia nurodyti prekės kodą pagal muitinės klasifikatorių. Kur gauti klasifikatorių, kad surasti kodą? Muitinės specialistas nurodo kreiptis į muitinės tarpininkus.

Trečia: mokėtini mokesčiai. Visų pirmą reikia užpildyti mokėtinų mokesčių tipus, o tada nuo deklaruotos siuntos vertės paskaičiuoti mokesčių dydį. Kur gauti mokėtinų mokesčių tipų kodus ir kokius mokesčių dydžius naudoti? Muitinės specialistas nurodo kreiptis į muitinės tarpininkus.

Neturint net teorinės galimybės gauti reikalingą informaciją pranešimui užpildyti, visgi perkate muitinės tarpininko paslaugą, už tai sumokate 12 eurų ir po 5 minučių turite parengtą pranešimą.

Gavę užpildytą pranešimą grįžtate pas muitinės specialistą, kuris patikrina, ar pranešime pateikta informacija yra teisinga ir paskaičiuota mokėtinų mokesčių suma yra reali. Tuomet esate siunčiamas į banką sumokėti visų mokesčių, nes kasos muitinės poste nėra.

Banke sumokate 2,9 euro už įmokos priėmimą. Tada grįžtate į muitinės postą, kuriame pateikiate banke sumokėtų mokesčių patvirtinimą. Muitinės specialistas patikrina pranešimą ir visus kitus dokumentus ir uždėjęs ant jų antspaudą palinki sėkmės. Išmuitinimo procedūra baigta ir galite vykti į kurjerių įmonė pasiimti savo siuntos.

Stipriai empatiškai pagalvojus tokia procedūra yra daug paprastesnė ir patogesnė muitinei ir tarpininkams – vieni gauna konvejerių be klaidų užpildytus dokumentus, kiti iš to uždirba. Tačiau procedūra būtų patogesnė ir piliečiams, jei keletas dalykų būti daroma kitaip. Užtektų muitinės poste piliečiams padėti prekės kodų klasifikatorių, pateikti informaciją, kaip versti vienas valiutas į eurus, išvardinti kokie yra muitinės susikurti mokesčių tipų kodai, nurodyti mokesčių dydį procentais ir vietoje turėti kortelių skaitytuvą mokėtiniems mokesčiams priimti.

Suteikus elementarią informaciją nebereikėtų būrio tarpininkų ir piliečiai galėtų spręsti, ar pildyti dokumentus patiems, ar pasinaudoti tarpininkų paslaugomis.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!