Savo būsimo augintinio ėmiau ieškoti prieglaudų internetiniuose puslapiuose ir „Facebook“ paskyrose. Prieglaudoms skyriau pirmenybę, nes, mano manymu, jose esantiems gyvūnams labiausiai reikia namų. Savo nuostabųjį Akirą pamačiau internetiniame puslapyje ir norėjau tik jo. Nors myliu visus kačiukus, tačiau jo ryškūs, lyg veislinio katino bruožai mane pakerėjo. Tad praeitų metų rugsėjo mėnesio viduryje aš su draugėmis nuvažiavau į Sausinės kaimą ir parsivežiau namo savo katiną.

Pagal katino dokumentus, duotus prieglaudoje, jo vardas buvo Mechas. Su draugėmis nusprendėme, kad tai siaubingas vardas katinui, nes katinai nėra transformeriai ar kiti robotai, o minkšti padarėliai. Aš jau seniai seniai norėjau savo augintinį, kad ir kokios rūšies jis būtų, pavadinti Akira. Ir katinas tapo Akira. Šis vardas tik dar labiau suartino su nepaprastai mane dominančia šalimi – Japonija.

Iš pradžių su naujuoju gyventoju buvo nemažai bėdų, nes jis buvo ligotas. Jis buvo vieni kauliukai, nieko nevalgė, retai gėrė vandenį, odoje buvo infekcija, todėl jis nusikasė visą kailį nuo kupros. Akira buvo visiškai naminis katinas, tad greičiausiai didelis stresas jį nukamavo iki tokios būsenos. Jo kasdien laukė nemalonios procedūros su švirkštais, prikimštais ėdalo ir sutrupintų vitaminų, o kasymosi problemą sprendėme su megztukais. Neilgai trukus jis ėmė valgyti kaip didelis, žaizdos užgijo, kailiukas padengė visą kuprą. Tada išvydome, kad jis dar gražesnis, nei tikėjomės, turi beprotišką apetitą.

Kadangi butą nuomojuosi su keliomis draugėmis, katiną „dalinamės“ ir visos jį labai mylime, nepaisant jo pokštų, tokių kaip įtrūkusi žarnelė tualete, dėl kurios teko trumpam išjungti vandenį vonios kambaryje, nuvirtusi drabužių kabykla, nuolat į skutelius draskomos dėžės, beprotybės metas naktimis arba rytais bei kniaukimas iš nuobodulio. Dar galima pridėti tai, kad teko slėpti viską, kas valgoma, ir atsargiai dėti savo daiktus, nes, kaip ir daugelis katinų, jis tiesiog viską numeta ant žemės.

Viską pakenčiame, nes jis tikrai nuostabus ir keistas. Jis mėgsta glaustytis ir būti smarkiai glostomas, lyg šuo, tai pat mėgsta miegoti šalia, po antklode, ir savo beprotybės metu žaisti žaidimą „pagausiu pagausiu“. Ir dar daug daug dalykų, dėl kurių jis priverčia mus juoktis ir leisti keistus garsus jo meilumo akimirkomis.

Be Akiros mūsų bute gyvena ir dar keli gyvūnai: šuo, vardu Bugis, ir katinas, vardu Regis. Su pastaruoju vyksta įnirtinga kova dėl hierarchijos, bet, nepaisant peštynių ir kniaukimų, katinai pakankamai gerai sutaria.