Žiūriu, kažkoks automobilis (važiuoja dviese), kurio markės negaliu pasakyti, strimgalviais pasiveja mane, pralenkia ir nelabai daug, bet kiek didesniu greičiu tolsta nuo manęs. Kadangi važiuodamas išlaikiau stabilų greitį, nelabai daug nuo jo atsilikau. Tik pavažiavus porą kilometrų už miesto, staiga jis ėmė stabdyti vis dar važiuodamas tiesiai. Dar iš pradžių pagalvojau, kad ketina pasukti į šalutinį kelią, kuris kaip tik buvo netoliese, bet ne. Rieda tiesiai, o atstumas tarp manęs ir jo pradėjo mažėti. Tuomet ir aš pristabdžiau, ir, išlaikydamas atitinkamą distanciją, važiuoju toliau, o jis pasuko į šalikelę ir įjungė avarinę signalizaciją. Kelias tiek iš galo, tiek iš priekio buvo laisvas, todėl aš, kad atsitiktinai nekliudyčiau pravažiuojant, jei vairuotojas virstelėtų dureles ar ką, rodydamas posūkio signalą persirikiavau į antrą juostą, po to grįžau į savąją ir nuvažiavau toliau.

Iki mano tikslo buvo likę apie kilometrą. Pavažiavęs kelis šimtus metrų žiūriu, kad anas automobilis jau pajudėjo ir vėl pasiveja mane. Važiuoju lyg niekur nieko toliau, o jie, prisiviję, – iš paskos. Man jau artėjant prie savo posūkio, aš, kaip visada iš didesnio atstumo (gal apie 100 m), pradedu lėtinti greitį ir pamažu, kol privažiuosiu iki savo posūkio, – stabdyti. Kai jau priartėjau prie posūkio, matau, kad iš priekio atvažiuoja sunkvežimis.

Prisiartinu kiek arčiau vidurinės skiriamosios juostos, kad dešiniau liktų vietos važiuojantiems iš galo prasilenkti. Aš mėginu vis labiau stabdyti, nes nelabai tikiuosi, kad spėsiu pravažiuoti. Bet kur tau. Tie du, važiavę iš paskos, užuot laikęsi dešinės ir ketinę nuvažiuoti sau, pradeda mane spausti iš galo.

Tiek priartėjo prie manęs, kad bandymas visiškai sustabdyti automobilį būtų pasibaigęs susidūrimu. Tai yra, atstumas tarp jų ir manęs buvo per daug mažas, kad man sustojus reikiamame taške, jie nebūtų galėję į mane atsitrenkti. Na ką, užuot sustojus, man tenka riedėti pirmyn, o jau nėra kur. Sustoti negaliu. Lieka dvi išeitys: arba strimgalviais įvertinu situaciją, kol tarp manęs ir sunkvežimio dar lieka šiokia tokia distancija ir staigiai dingstu iš pagrindinio kelio, arba lieka pravažiuoti savo posūkį ir po to ieškoti kur apsisukti, kad grįžčiau, kur reikia pasukti. Sustabdyti automobilį, kad praleisčiau atvažiuojantį sunkvežimį, nėra galimybės, nes tikrai įvyks susidūrimas, jei dar iš paskos trenkdamiesi nepakiš ir manęs po atvažiuojančiu sunkvežimiu.

Apsisprendimui lieka akimirksnis. Įvertinu likusį atstumą iki sunkvežimio, ir, galbūt nors ir rizikingai, suku ir spaudžiu greičio pedalą. Paskutinę akimirką žvilgtelėjęs į galinio vaizdo veidrodėlį vieno iš jų rankose pamatau lyg ir fotoaparatą.

Kol sunkvežimis prariedėjo pro patį mūsų keliuką, aš jau buvau atitolęs nuo pagrindinio kelio gal kelioliką metrų, na, o tie du nuvažiavo toliau. Sutinku, kad toks manevras tikrai rizikingas ir niekam nerekomenduočiau jo išbandyti. Bet šioje situacijoje, kai buvau tiesiog užspeistas į kampą ir nebeturėjau kito pasirinkimo, teko surizikuoti. Ačiū Dievui – laimingai.

Kol kas neįsivaizduoju, kas per veikėjai ten važinėjosi ir ko dar laukti, o ir kitokių įrodymų neturiu. Būdavo, vis pagalvoju: o kam man tas vaizdo registratorius. Kam? Dabar turėjau gerą progą pagalvoti, kad tokia priemonė man būtų suteikusi galimybę turėti rimtą medžiagą apie tokius kelių veikėjus, grubiai provokuojančius galimus pažeidimus ir kitokias situacijas.

Gerbiami vairuotojai, nepagalvokite, kad šis straipsnis atsirado norint pareklamuoti šiuos žaisliukus. Pačiam susidūrus su tokia situacija norom nenorom kilo mintis, kad geriau būčiau pataupęs kitur, bet įsimontavęs į automobilį ne tik priekinį, bet ir galinį vaizdo registratorių. Šiandien aš, rytoj kas nors kitas. Kada ir kur, ir ko tikėtis, kai keliuose važinėja tokie veikėjain negalime žinoti nei vienas. Mano atvejis baigėsi laimingai (bent kol kas), o jei kažkur kažkam ne?

Nežinau kol kas, ar tuo ši istorija baigsis, ar ne, tiesiog pamatysime. Jei bus tęsinys, tikiuosi, aprašysiu. Linkiu visiems laimingo kelio ir būkite budrūs.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!