Mano istorija, kaip buvo galima spėti, nėra kuo nors ypatinga. Kadangi su šeima gyvename nuosavame name Vilniaus priemiestyje, kieme dažnai galime stebėti paukščius. Pavasarį pastebėjome, jog vienos liepos kamiene apsigyveno mažų paukštelių, greičiausiai zylių, porelė. O artėjant vasarai, išsiperėję mažylius, tėvai su dalimi jauniklių paliko lizdą. Visi, išskyrus vieną pūkuotą kamuoliuką, išskrido, o pasilikėlis visą dieną cypsėjo ant šakos.

Pastebėję, kad tėvai nebeatskrenda, o pasilikęs mažylis grėsmingai šoka žemyn ir sėdi žolėje, kur nuolat šmirinėja vietiniai katinai, suskubome konsultuotis su pažįstamais ir ieškoti internete, ką tokiu atveju reiktų daryti.

Pirmosios rekomendacijos buvo įkelti paukštuką atgal į lizdelį ir laukti, nes tėvai tikrai tikrai atskris jo pasiimti. Taip ir darėme, keletą sykių kėlėme zyliuką į lizdelį liepos drevėje, bet tėvai nesirodė, o anas vis iš aukštai šokdavo žemėn ir sėdėdavo žolėje. Kai akiratyje pasirodė katinas, reikėjo apsispręsti: palikti zylės jauniklį katino užkandžiui ar imti namo ir galvoti, ką daryti toliau. Čia, kaip vėliau pasakė Lietuvos gyvūnų globėjų asociacijos (LGGA) atstovas, mes padarėme klaidą, nes reikėjo palikti paukštį katinui.

Taigi, pasiėmėme zylės jauniklį namo, vienai kolegei rekomendavus, tėtis išvažiavo į žūklės parduotuvę pirkti lervų paukštelio vakarienei, o aš paskambinau į jau minėtą asociaciją telefonu, kuriuo skambinant turėtų būti suteikiama pagalba ir konsultacijos dvidešimt keturias valandas per parą, septynias dienas per savaitę. Ir žinot ką? Atsiliepęs atstovas (iš karto atsiprašau už parinktą žodį) išvėmė, kad nereikėjo paukščio imti ir pati kalta, kad jį pasiėmiau, o kuo ir kaip maitinti, galiu pasiskaityti internete.

Atvirai sakau, buvau priblokšta, kokiu tonu mane „konsultavo“ asociacijos atstovas. Tačiau tuo metu ne tas rūpėjo labiausiai. Koridoriuje cypsėjo paukštukas, kurį reikėjo sugalvoti, kaip palesinti. Istorija su šia asociacija ir nemaloniu darbuotoju gal ir būtų taip pasibaigusi, jei ne vieną vakarą per žinias išgirsta kita naujiena apie partrenktą pakėlėje briedį.

Trumpai nupasakojant, kas ten atsitiko, tai apie vidurnaktį žmogus automobiliu partrenkė briedį. Automobilis buvo smarkiai apgadintas, briedis sunkiai sužeistas, bet dar gyvas. Tokiais atvejais taip pat reikia skambinti visą parą turinčiu veikti telefonu, kurį galima rasti internete. Žinote kam? Ogi Lietuvos gyvūnų globėjų asociacijai! Tas žmogus ir skambino, deja, niekas nekėlė ir briedis kamavosi šalikėlėje dar iki 10.30 ryto. Žodžiu, gyvūną visą naktį kamavo skausmas, o asociacijos atstovai, laimėję konkursą būtent tokioms ekstra situacijoms spręsti, tikriausiai ramiai sau pūtė į ūsą. Plačiau apie briedžio istoriją galite skaityti čia.

Dar daugiau apie šią asociaciją sužinojau vakar, perskaičiusi straipsnį apie tai, kaip asociacija nesutiko priglausti ir pasirūpinti aklu stirniuku. Trumpai tariant, žmogus, kurio tvarte buvo apgyvendintas kaimynų priglobtas aklas (negalintis savimi laukinėje gamtoje pasirūpinti) gyvūnėlis, sulaukė labai panašaus atsakymo, kokio sulaukiau aš: „Man davė pakalbėti su gydytoja, kuri pradėjo ant manęs rėkti, kokią žalą aš gamtai darau. Kad neturiu teisės imti laukinių gyvūnų, kad kūdikį atplėšiau nuo motinos, kad jis dabar žus ir t.t.“. Žodžiu, jokios pagalbos ar konsultacijų, vienas burnojimas, rėkimas ir jokio sprendimo. Apie tai, kuo baigėsi stirniukui, galite skaityt čia.

Galiausiai šios asociacijos vadovas Vytautas Gustaitis apibendrintai įvertino stirniuko istoriją (bet drauge šis įvertinimas tinka visiems trims atvejams) kaip nusikaltimą prieš laukinę gamtą. Pasiėmei paukščiuką, kurį tuoj būtų suėdęs katinas - tu nusikaltėlis. Nenori, kad briedis visą naktį kamuotųsi priešmirtinėj agonijoj, - tu nusikaltėlis. Priglaudi aklą stirniuką, kuris žūtų paliktas motinos, - tu nusikaltėlis. Apskritai kalbant, tai man dabar jau atrodo, kad pagal Lietuvos gyvūnų globėjų asociacijos vadovą, buvimas žmogumi, kuris turi širdį ir negali susitaikyti su artimo kančia, net jei tai zylė, briedis ar stirna, yra nusikaltimas.

Sutinku, kad valstybės metinė dotacija, kuri, kiek skaičiau, yra apie 120 tūkst. litų, yra labai nedideli pinigai. Tačiau, jei LGGA jau laimėjo šį konkursą ir prisiėmė atsakomybę padėti tiek gyvūnams bėdoje, tiek gyventojams, kurie nori tais nelaimėje atsidūrusiais gyvūnais pasirūpinti, turi atlikti savo pareigas.

Net jei asociacijos vadovas ir mano, kad tokie veiksmai ir nėra teisingi, reikia spręsti pasekmes, o esamos situacijos neigimas, apsižodžiavimas (beje, labai netinkantis ne tik paprastam žmogui, bet ir įstaigos vadovui) problemos nesprendžia ir susidaro įspūdis, kad LGGA daro viską, kad tik nereiktų atlikti pareigų. Nuo to kenčia mokesčių mokėtojai, kurie negauna paslaugos, už kurią moka mokesčius, gyvūnai, kurie tiesiog paliekami likimo valiai, o visuomenėje lašas po lašo įsigali visiškas abejingumas.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Gyvūnų globėjų asociacijos atstovė Jurgitos Gustaitienės komentaras:

Kaltas , kad esi ar tiesa slypi kažkur kitur: gyvūnų globa madinga ar pelninga?

Madinga mūsuose tampa pasiskųsti kokiai institucijai, o geriausiai – žurnalistams. Parašys, dar ir išgarsėsi. Dieną kitą apie tave kalbės, komentarus po straipsniais rašys, girs ar piktinsis, reikš nuomones.

Gyvūnų globėjų asociacija - visuomeninė nepelno organizacija, įsteigta 1999 metais, kurios pagrindinis tikslas - ginti naminius ir laukinius gyvūnus nuo žiauraus elgesio, ieškoti būdų ir priemonių gyvūnų gerovei užtikrinti, suteikti pirmąją pagalbą sužeistiems šunims, katėms, laukiniams gyvūnams ir paukščiams. Būtent šios organizacijos vardas dažniausiai vienaip ar kitaip linksniuojamas žiniasklaidoje. Gyvūnų globėjų asociacija, teturinti vos 1 samdomą darbuotoją, visas gaunamas lėšas skiria gyvūnų gerovės gerinimui ir yra viena - tik viena iš bene šimto gyvūnų globos organizacijų Lietuvoje. Ar daug apie kitų nuveiktus darbus esate girdėję? Juk visos jos įsteigtos, kad pagelbėtų gyvūnams. Neneigsime - yra keletas aktyviai dirbančių ir žinomų organizacijų, tačiau daugeliu atvejų bet kokį skambinantįjį nukreipia į tą pačią Gyvūnų globėjų asociaciją.

Gyvūnų globėjų asociacija ir VšĮ „Lesė“ dalyvavo Aplinkos ministerijos skelbtame viešajame konkurse, kuriame Aplinkos ministerija numato pirkti paslaugas, skirtas gyvūnų globos priemonėms įgyvendinti. Šiame konkurse nugalėtoja, pasiūliusi žemesnę kainą, tapo Gyvūnų globėjų asociacija ir pasirašiusi sutartį įsipareigojo atlikti iki 250 laukinių gyvūnų globos priemonių 1 regione (viso 4 regionai). Už minėtas priemones t.y. gyvūnų surinkimą, paėmimą iš laisvės, gydymą, slaugą, globą, reabilitaciją ir parengimą grįžimui į laisvę Aplinkos ministerija apmoka pagal nustatytą įkainį už faktiškai per praėjusį mėnesį atliktas paslaugas per 30 dienų nuo sąskaitos faktūros gavimo. Tad skaitytojai visai neverta nerimauti, kad „nuo to kenčia mokesčių mokėtojai, kurie negauna paslaugos, už kurią moka mokesčius“, nes už Aplinkos ministerija už faktiškai birželio mėnesį atliktą partrenkto stirniuko paėmimą sumokės tik liepos mėnesio gale ir nesumokės už „neišgelbėtą“ briedį. Dažnai atsiskaitymą už atliktas paslaugas asociacija gauna vėliau nei per 30 dienų.

Sutartyje taip pat yra numatyta, kad paslaugos bus perkamos pagal poreikį ir Užsakovas (Aplinkos ministerija) gali pirkti mažesnes Paslaugų apimtis, negu nurodyta maksimali bendra pirkimo vertė. Todėl dažniausiai bet kokią priemonę deriname su ministerijos atstovais ir atsiklausiame jų leidimo. 120 tūkstančių suma dažnai pasirodanti straipsnių antraštėse ar komentatorių atsiliepimuose tėra tik maksimali pirkimo vertė. Skaitytoja rašo, jog „valstybės metinė dotacija, kuri, kiek skaičiau, yra apie 120 tūkst. litų, yra labai nedideli pinigai“, mes taip pat sutinkame, jog tai labai maža suma, kai kalbame apie visa Lietuvos teritoriją ir dvylika mėnesių, bet tai nėra jokia dotacija, duodama ar dovanojama už nieką.

Skaitytojų žinių dėlei vertėtų paminėti, jog pagalbos suteikimas ir gydymas sutartyje apibrėžtas ir apima kiek kitokias procedūras, nei daugeliui gamtos mylėtojų logiškai atrodo. Sutartyje numatyta apmokėti šias procedūras: gyvūno būklės tyrimas apžiūros būdu ir diagnozės nustatymas, tyrimas rentgenu, priešparazitinis gydymas (priešparazitinis preparatas - injekcija), gyvūno sulaužytos galūnės sutvarkymas – nuskausminimas, gipsavimas, atviros žaizdos sutvarkymas – nuskausminimas, antibakteriniai preparatai, sutvarstymas. Jokios kitos, kartais būtinos procedūros, gydymas bei medikamentai nėra apmokami, tuo atveju tai tenka apmokėti pačiai asociacijai.

Gyvūnų globėjų asociacija toje pat sutartyje įsipareigojo užtikrinti pagalbos suteikimą visas savaitės dienas. Sutartyje nėra nieko paminėta nei apie konsultacijas, nei apie naktį.

Konsultacijas dovanoja gera valia

Gyvūnų globėjų asociacija per dieną suteikia iki 400 konsultacijų telefonu, atsiliepdama keturiais pagrindiniais telefonais. Aplinkos ministerija už konsultacijas nieko nesumoka. Kaip minėjome, kartais per dieną tenka atsiliepti keliems šimtams skambintojų, kurie ne tik praneša apie rimtus atvejus, kur tikrai reikalinga Gyvūnų globėjų asociacijos pagalba gyvūnui, bet ir nori gauti vienokią ar kitokią konsultaciją.

Pokalbis su pašnekovais dažniausiai trunka 1-3 minutes, bet pasitaiko ir 30-60 minučių trukmės „pasikalbėjimų“. Skambinantieji dažnai nepagrįstai piktinasi, kad asociacijos atstovai t.y. telefonu atsiliepiantys savanoriai (gyvūnų globėjų asociacija turi tik 1 samdomą darbuotoją, vadovas Vytautas Gustaitis dirba visuomeniniais pagrindais negaudamas atlyginimo) pataria pasiskaityti internete apie vieno ar kito gyvūno priežiūrą. Toks piktinimasis yra visai nepagrįstas, nes būtent internete puikiai galima rasti informaciją bei specialistų patarimų, peržiūrėti informatyvią vaizdinę medžiagą. Ir užuot vėlyvą sekmadienio naktį puolus skambinti visą parą „privalančiu“ konsultuoti telefonu, gal pakaktų ramiai atsiversti interneto tinklapį ir paskaityti apie vieno ar kito paukštelio auginimą ar tai ką labiausiai mėgsta ėsti ežiukas. Juolab, kad daugeliu atvejų ir ežiukas, ir balandėlis gali palaukti iki ryto t.y. darbo dienos pradžios, nes telefonu „kalbantys“ žmonės yra ne robotai ir jie taip pat turi teisę į poilsį. Tiesiog vertėtų prisiminti eilines etiketo normas, juk nepuolate vidurnaktį belstis pas kaimyną pasiskolinti druskos, jei jos galite ryte nusipirkti prekybos centre.

Pasikartosime, kad gyvūnų globėjų asociacija už konsultacijas iš nieko pinigų negauna, tad jei piliečiams tokia paslauga reikalinga, jie turėtų rimtai pagalvoti apie paramos skyrimą šiai veiklai.

Apie „beglobius“ paukštukus, tupinčius ant šakos, daugiausiai naktinių skambučių asociacija sulaukia prieš pilnatį. Mėnulis daro įtaką jautresnius žmones, tą patvirtina ir kitos su piliečiais betarpiškai dirbančios tarnybos, bei organizacijos.

Apie tai ką daryti ir kaip elgtis dėl rastų „benamių“ paukščių ir gyvūnų jauniklių labai prašome perskaityti šiuos straipsnius ir vadovautis gamtininkų patarimais, neskubėti imti jaunikliukų iš gamtos:

Labai kviečiame visus gamtą mylinčius piliečius savanoriauti, negalinčius savanoriauti - remti Gyvūnų globėjų asociaciją ar kitas gyvūnais besirūpinančias organizacijas ir susimąstyti, jog visomis turimomis išgalėmis savanoriškai stengiamės pagelbėti kuo didesiam sužalotų gyvūnų skaičiui, o ne svaidytis kaltinimais apie abejingumo sienas.